Aš - Lietuvos, drąsios šalies išdidus pilietis. Jaunas, sveikas, darbingas, neteistas, negirtauju, nesisvaiginu. Turiu gerą išsilavinimą, keletą oficialių specialybių (patvirtintų diplomais), labai noriu dirbti (ir iki krizės tai sąžiningai dariau). Deja, esu bedarbis. Sako - krizė, kai bandai ieškoti darbo, per TV Kubilius porina į kitus vartus, kad Lietuvoje krizė baigėsi. Iš savo liūdnos patirties norėčiau pritarti ponui Andriui, krizė tikrai baigėsi, nes dabar Lietuvoje jau visiška …izė. Iš etinių sumetimų tikrojo pavadinimo neįvardinu, palieku laisvės skaitytojų fantazijai.

           O viskas prasidėjo banaliai - per pastaruosius pusę metų pajamų beveik neturėjau, piniginė užmiršo kaip atrodo pinigai. Liko vienintelė galimybė- registracija darbo biržoje. Na, elementaru, darbo nėra, pinigų nėra, ieškau pagalbos. Pagalbos nėra (na nebent gelbsti tai, kad jautiesi statistiniu vienetu užsiregistravusiu bedarbių duomenų bazėje, bet valgyti norisi kaip iki registracijos). Darbo pasiūlymų nėra, pašalpa nepriklauso, ačiū Dievui nors gyventi turiu kur. Klausimas tik, ar ilgai mane be cento, už ačiū laikys. Stengiuosi vyti tas graudžias mintis, o kas jeigu… Sekantis žingsnis socialinės rūpybos įstaigos. Pagalbos nulis - sako po pusmečio ateik, kalbėsim. Nežinau ar po pusmečio beįstengsiu nevalgydamas ir negerdamas, bet…

           Sėdžiu ir mąstau - valgyti galima labdaros valgyklose, pernakvoti nakvynės namuose (jeigu kas), bet aš noriu dirbti. Va čia tai bėda. Kita vertus, esu sveikas, nagingas, pasirūpinsiu savimi pats.  Tarytum žaibas trenkė nušvitimas, juk galiu užsiimti individualia veikla, daug ką moku, padirbėsiu "pagal patentą" ir pats apsirūpinsiu ir valstybei mokesčius mokėsiu, pensininkams pensijas bus lengviau išmokėti valstybei… Jeigu aš būčiau žinojęs…

          Aš, kaip doras pilietis (aiškiau tariant, konkrečiai įvardijant - paskutinis idiotas) nemąsčiau apie nelegalų versliuką, prekybą narkotikais ar kontrabandą. Maniau, užregistruosiu savo smulkiojo verslo įmonę, ką pagaminsiu savo rankomis, pats parduosiu, nuo gautų pajamų mokesčius susimokėsiu. Taip žingsnis po žingsnio nors juodai duonai užsidirbsiu. Apie sviestą net nesvajojau. Įsivaizdavau, kad be jokio kapitalo pirmus žingsnius žengsiu, nes girdėjau per TV kaip politikieriai su visa prezidente pasakas pasakojo apie smulkiojo verslo skatinimą, lengvatas, konkurenciją stambiosiom įmonėm ir t.t. Visa tai buvo tik žodžiai, deja…

             Kreipiausi į mokesčių inspekciją, pristačiau pažymą, kad esu bedarbis, pasiskolinau 25 Lt., mėnesiniam lengvatiniam mokesčiui sumokėti, buvau pasiryžęs dirbti vardan tos Lietuvos… Ir štai čia - laba diena, Lietuva man pasiūlė pasikarti (virvė pigiau kainuoja, nei pradėti dirbti susikuriant drbo vietą)… Ir tarė man biurokratai Tėvynės vardu - bėk,  susimokėk sodrai beveik 200 Lt., o aš dar nė vienos dienos nedirbau, nė vieno cento negavau. Nemokėsi - dokumento negausi, o kaip susimokėt, jei nedirbu ir pajamų neturiu??? Atsakymas - toks įstatymas… Į klausimą,o už ką dabar turiu sumokėt, jei dar nė žingsnio nežengiau? Atsakymas ir vėl - toks įstatymas… Taip ir liko man neaišku kaip legaliai pradėti verslą neturint nelegalių pajamų…O aš taip norėjau dirbti…

              Ir  man kilo klausimas, kodėl Lietuvos įstatymai skatina veltėdžiavimą, sukčiavimą ir mulkinimą bei darbą pogrindyje? Gal yra koks pareigūnas galintis patenkiti šį mano smalsumą ir atsakyti į škilusį klausymą??? Taip, aš tik mizeris -  statistinis vienetas, Lietuvos seimūnų ir kitų biurokratų elito džiunglėse. Statistinis vienetas iškritęs iš lietuviško konteksto - aš norėjau dirbti, negana to, dirbti legaliai. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

              Ir štai aš sėdžiu ir mąstau… Kreipiausi pagalbos - patarė surįžt po pusmečio, logiškai mąstant, be maisto ir vandens (neturiu jokio pajamų šaltinio) tada aš jau keletą mėnesių būsiu miręs. Norėjau dirbti, bet norėdamas užsidirbti turiu susimokėti nusikalstamo susivienijimo Lietuva valstybiniam reketui otkatą, kad man leistų tai daryti. Otkato neturiu iš ko mokėti (neturiu jokių prakeiktų pajamų), reiškia dirbti man gimtinėje nebus leista. Vogti nemoku, plėšimui gatvėse neturiu gabumų, būti samdomu žudiku ne mano charakteriui… Ir tada supratau, kad problema ne manyje, problema grupuotėje išdižiai besvadinančioje Lietuvos valstybe. Net žiauriausios  nusikalstamos gupuotės besivadindamos "stogu", reketu išmušinėja procentus nuo pelno, o štai sindikatas pasivadinęs valstybe nelaukia kol turėsi iš ko ir už ką mokėti. Arba mokėk, arba mirk (net kontroliniam šūviui pastangų nereikia, mirties liudijime bus nekaltas įrašas "savižudybė")… Matyt kraunuosi lagaminus, nenoriu būti nusikalstmos grupuotės, kurią iki šiol vadinau tėvyne, nariu ar, neduok Dieve, auka.

             Ir vos tik kur nors minialiai įsitvirtinsiu, garsiai imsiu trimituoti kaip myliu Lietuvą. Ir kuo toliau nuo tos Lieuvos tupėsiu, tuo labiau ją mylėsiu.            

            O aš tik norėjau legaliai dirbti ir mokėti mokesčius savo Tėvynės labui… Būtų juokinga, jei nebūtų…

                                                                            Pagarbiai 

             (Deja, dar gyvas)  Statistinis vienetas

statistinis.lietuvis@gmail.com