Mūsų kalba ir daininga ir graži (bent jau mums taip atrodo:). Tačiau kartais  žodžiai slepia prasmę apie kurią mes net nesusimąstome.

Nesu nei kalbininkas, nei kalbos žinovas (o tuo labiau gramatikos:), bet, subjektyviai vienok, pabandžiau pažvelgti į kai kuriuos mūsų žodžius ir frazes.(1 dalis - vestuvinė

Vestuvės - nuo žodžio veda. Veda (pvz. karvių bandą) dažniausiai per prievartą, kai jos pačios nežino kur eina ir nenori ten eiti.  Vienok, kai karvės ten nueina (į sultingos žolės pilną lauką), tada jos supranta, kad  atvedė jas į teisingą vietą. Kad gyvenimas čia gražus ir sultingas. Taip buvo senovėje. Kai jauna mergelė pasiduodavo vedama, ten kur vyras liepdavo. Šiuolaikinė visuomenė, o ypač moterys, paskelbusios feminizmo karą vyrams, sugriauna ilgus amžius gyvavusią tradiciją, todėl, kad stengiasi perimti "vedlio - vyro" pareigas. O, kaip žinote : "moteris už vairo….".

Moteris senovėje ir net dar XXa. ne vesdavo, o tekėdavo…

 Tekėti - plaukti pasroviui (vyro nustatytu tekėjimo maršrutu)