D.Tuskas apie savo vienos dienos vizitą į Lietuvą paskelbė po penktadienį, rugsėjo 2 d. Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo nukreipto prieš naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą. Lenkijos premjeras ketina susitikti su Lietuvos lenkų atstovais.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius tiksliai pastebėjo, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, skubantis į Lietuvą paremti neva skriaudžiamos lenkų tautinės mažumos, peržengia diplomatijos ribas:
„Tai mane labai stebina, ir ne tik stebina, bet nuvilia, nes tikrai atrodo, kad jau peržengiamos diplomatijos ribos. Faktiškai D.Tuskas tarsi atskuba – nors tai oficialiai nepasakyta – paremti skriaudžiamą lenkų tautinę mažumą, nors ji nėra skriaudžiama. Jeigu anksčiau tik užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) vadovavo šitam kryžiaus karui prie Lietuvą, tai D.Tusko kelionė lyg rodo, kad ir pati Vyriausybė mažiau ar daugiau tam pritaria“, – šeštadienį, rugsėjo 3 d. BNS sakė K.Girnius.
Įdėmiai sekantiems pastarojo meto Lenkijos politikų laikyseną Lietuvos atžvilgiu jau seniai akivaizdu, kad aukščiausia Lenkijos valdžia neabejotinai palaiko „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą. O R.Sikorskis šiame kare reiškiasi tik kaip tiesioginis istorinių kryžininkų avataras, toks šiuolaikinis Želigowskiukas iš Žečpospolitos sosto plonomis virvelėmis vadovaujantis savo Lietuvos Lenkų rinkimų akcininkų (LLRA) ofenzyvai.
Tokių honorovų lenkiškos politikos demaršų Lietuvai lenkų politikai negaili nuolat. Užtenka prisiminti: buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio skubų ir beveik inkognito lygmens vizitą į Vilnių, tą pačią dieną kai A.Kubilius Seime mėgino „prastumti“ Lietuvos Respubliko Konstitucijai prieštaraujantį savo ir „strateginių partnerių“ iniciatyva parengtą „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą (Nr. XIP-1644(2)); naujai išrinkto Lenkijos prezidento 1-ąjį pliažinį susitikimą su Lietuvos Prezidente Lietuvos pajūryje; į Lietuvą pažadėjusio nevykti Lenkijos užsienio reikalų ministro atvažiavimą į Wilenksa vaivadiją parodyti solidarumo su LLRA aktyvistais…
Diplomatine kalba ir simbolika toks aukščiausių užsienio valstybės valdžios atstovų elgesys su kaimynine šalimi išraiškingai parodo jos požiūrį į savo kaimynę ir jos vietą politiniame projekte.
Šiandien jau visai akivaizdu, kad Lietuvos politikams stinga ne tik suverenios valstybės valdžios atstovams prideramos savimonės ir laikysenos, bet ir valstybinio mąstymo bei nusiteikimo imtis savarankiškai spręsti Rytų Lietuvos problemas.
Lietuvos valdžia kuo greičiau turėtų parengti ir patvirtinti šios dienos iššūkius atitinkančią naują tautinių mažumų pilietinės integracijos į Lietuvos visuomenę programą, sukurti bei pradėti įgyvendinti Valstybinę Rytų Lietuvos integravimo strategiją, kurioje pirmaeilis dėmesys būtų sutelktas ne tik į vieningos Lietuvos švietimo politikos vykdymą bei valstybinės kalbos vartojimo plėtrą, bet ir į ekonominio bei socialinio atsilikimo įveikimo uždavinius šiame regione.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
- Nors lenkų ekstremistų veiksmus Punske pasmerkė Lenkijos URM ir Lietuvos premjeras, tačiau išpuoliai tęsiasi (video)
- Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
- A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
- A.Čaplikas. Lenkija tęsia dviveidišką politiką
