Trumpėjant vasaros dienoms ir ilgėjant naktims rugpjūčio dangus tamsės ir vis labiau pildysis ryškiomis žvaigždėmis. Po saulėlydžio tiesiai virš galvos įsižiebs ryškiausia Lyros žvaigždyno žvaigždė – Vega, o virš vakarų horizonto sužibs Jaučiaganio žvaigždynui priklausantis Arktūras. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne švies Kapela. Pietryčiuose aukštai pakilęs spindės Erelis su savo ryškiausia žvaigždė – Altayru. Nuo pastarojo kiek į kairę ir beveik į zenitą iškilusiame Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas. Labiau sutemus jau išryškės ir visą vasarą šviesaus dangaus stelbtas Paukščių takas. Rugpjūčio vakarais jis jau drieksis šiaurės – pietų kryptimi primindamas, kad tuoj pasigirs šiuo dangaus taku į protėvių Dausas traukiančių paukščių balsai.

Visas planetos pranoks Jupiteris

Saturnas – mėnesio pradžioje po saulėlydžio trumpam dar bus įžiūrimas labai neaukštai palei vakarų horizontą. Tačiau mėnesio antroje pusėje artėdamas prie Saulės jau trauksis iš regėjimo lauko.

Jupiteris savo šviesumu dominuos tarp rugpjūčio žvaigždžių. Mėnesio pradžioje jis tekės apie pusę valandos prieš vidurnaktį, o mėnesiui baigiantis jau apie pusantros valandos prieš vidurnaktį ryškiai spindėdamas puikuosi tarp neryškių Avino žvaigždžių ir bus trečias pagal ryškumą iš visų dangaus šviesulių po Saulės ir Mėnulio.

Uraną, pasitelkus žiūronus, galima bus susirasti Žuvų žvaigždyne.

Neptūno su žiūronais arba teleskopu reiktų ieškoti Vandenio žvaigždyne.

Marsas, mėnesio pradžioje iš Tauro persislinkęs į Dvynių žvaigždyną, tekės pora valandų po vidurnakčio ir bus regimas visą antrąją nakties dalį rytinėje dangaus pusėje. Rugpjūčio 25 naktį prie Marso švytės ir bebaigiančio dilti Mėnulio ragas, liaudyje vadinamas „delčiagaliu“.

Veneros ir Merkurijus šį mėnesį nematysime.

Dangų skros „krentančios žvaigždės“

Rugpjūčio 17-24 dienomis dangų skros garsaus Perseidų meteorų srauto strėlės. Būtent dėl jų gausos rugpjūtis dažnai vadinamas krentančių žvaigždžių mėnesiu. Šio įspūdingo ir pastovaus rugpjūčio mėnesio meteorų srauto šaltiniu laikoma Svifto-Tutlio kometa. Rugpjūtyje mūsų planeta kasmet praskrieja pro šios kometos kosmose kadaise paskleistas dulkes. Būtent šios dulkelės papuolusios į Žemės atmosferą ir įkaitusios iki švytėjimo sukelia „krentančios žvaigždės“ vaizdą. Daugiausia meteorų pažirs rugpjūčio 11-14 d. naktimis. Įspūdingiausias vaizdas turėtų būti matomas paryčiui, kuomet mūsų planeta besisukdama atgręš stebėtoją tiesiai į priešpriešiais atskriejantį meteorų srautą. Perseidų maksimumo laukiama naktį iš rugpjūčio 12-tos į 13-tą, nuo 2 val. 30 min. iki 5 val. ryto.

Nors „krentančių žvaigždžių“ šį rugpjūtį nestigs, tačiau jų stebėjimą apsunkins meteorų srauto maksimumo metu – naktį iš rugpjūčio 12 į 13-tą  – ryški, vos tik pradėjusio dilti, Mėnulio šviesa.

Sietynas paskelbs antrą vasaros pusę 

Liepos vakarais žvaigždėtame danguje išsiskirs Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose ryškiausiai švytės Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Vakaruose žemyn leisis Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose aukštyn kops Kasiopėja. Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glausis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris.

Apie liepos 10-tą prieš auštant  pustrečio mėnesio slėpęsis Saulės spinduliuose vėl pasirodys gražusis padrikasis žvaigždžių spiečių – Sietynas. Esant geram orui plika akimi dažniausiai matomos 7 Sietyno žvaigždės. Liaudies kalendoriuje Sietyno dingimas Saulės spinduliuose siejamas su pavasario pradžia (balandžio 23 d.), o pasirodymas ­­– su antros vasaros pusės lietingumą lemiančia “septynių miegančių brolių diena” (liepos 10 d.).

Jupiteris kils vis aukščiau 

Saturnas vakarais spindės link vakarų horizonto slenkančiame Mergelės žvaigždyne ir toliau  sudarydamas su šio žvaigždyno žvaigžde Porima išsiskiriančią „žvaigždžių“ porą. Kiekvieną vakarą Saturnas rodysis vis žemiau, todėl jo stebėjimo sąlygos diena iš dienos prastės.

Jupiteris priešingai nei Saturnas kasnakt tekės vis anksčiau ir pakils vis aukščiau, Avino žvaigždyne. Pro žiūroną ar nedidelį teleskopą galima įžiūrėti keturis Saturno palydovus. Jei matysite ne keturis, o mažiau, tai reikš, kad vienas ar keli palydovai yra pasislėpę už Jupiterio disko, arba užslinkę ant jo.

Marsas šį mėnesį nors ir patekės ryto žarų nušviestame rytiniame danguje, Tauro žvaigždyne, tačiau dėl labai šviesaus dangaus jį stebėti bus dar nelengva.

Merkurijus po saulėlydžio, nors ir iškops trumpam virš vakarų horizonto, tačiau dėl nedidelio pakilimo aukščio ir šviesaus liepos dangaus, paliks nematomas.

Liepos pabaigoje Mėnulio delčiagalis taps neblogu orientyru Marso paieškoms. Liepos 24 d. seno Mėnulio pjautuvas atsidurs virš Jupiterio, o 25 d. jau švytės per vidurį tarp Jupiterio ir Sietyno, 26 d. prasilenkęs su Sietynu liepos 27 d. švies kiek aukščiau ir dešiniau Marso, o 28 d. tapęs visiškai plonu pjautuvu – švytės kairiau ir žemiau Marso.

Spindės tik ryškiausios žvaigždės

Birželio danguje viešpatauja „baltosios“ naktys. Saulė leidžiasi negiliai, tad visiškai nesutemsta net ir vidurnaktį. Plika akimi sunku įžiūrėti net Paukščių Taką bei blyškesnes žvaigždes. Išsiskiria tik šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne – Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne – Vega, šiaurėje visai palei horizontą slenkančiame Vežėjo žvaigždyne – Kapela, virš rytų padangės – Erelio žvaigždyne – Altairas, kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarantis Didįjį Vasaros Trikampį. Už vakarų horizonto nusileisti ruošiasi zodiakinis Liūtas.

Sugrįš Jupiteris

Saturnas vakarais spindės virš pietvakarių horizonto Mergelės žvaigždyne greta Porimos (Mergelės Gamos) žvaigždės.

Jupiterį taip pat jau bus galima susirasti prieš pat aušrą. Nors jis dar aukštai neiškils, bet sulig kiekvienu rytu jo stebėjimo sąlygos gerės. Jupiteris yra pakankamai ryškus, tad nesunkiai bus pastebimas net ir šviesaus dangaus fone. Birželio 26-osios rytą tiesiai virš Jupiterio švytės Mėnulio delčiagalis.  

Užtems Mėnulis

Birželio 15 vakare įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Žemės šešėlis Mėnulio kraštą palies 21 val. 23 min. Lietuvos laiku, tai yra, kai Mėnulis bus dar nepatekėjęs. Mėnuliui patekėjus jau matysime jį dalinai užtemusį, todėl vertėtų stebėjimui pasirinkti aukštesnę vietą, kad reljefas ar pastatai neužstotų pietryčių horizonto, kitaip didžiosios dalies užtemimo nepamatysite.

Vilniuje Mėnulis patekės 21 val. 52 min., kuomet Žemės šešėlis jau dengs pusę jo disko; Klaipėdoje: Mėnulis pakils 21 val. 17 min., tuomet neužtemdytas bus jau likęs tik nedidelis dešinysis jo paviršiaus kraštelis. 22 val. 22 min. bus maksimali užtemimo fazė, tuomet Mėnulis nusidažys raudona spalva. Taip jis atrodys dėl Žemės atmosferoje užlinkusių Saulės spindulių, atsispindėjusių nuo Mėnulio paviršiaus.  23 val. 01 min. kairysis Mėnulio kraštas pradės laisvintis nuo šešėlio. 01 val. 01 min. šešėlis visiškai nuslinks nuo Mėnulio.

Pasirodys sidabriškieji debesys
Trumpos vasaros naktys nemiegančius džiugins sidabriškaisiais debesimis. Šie debesys susidaro mezosferoje, maždaug 80 km aukštyje ir yra panašūs į plunksninius debesis, tik švyti melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa, todėl ir vadinami sidabriškaisiais debesimis. Jie pasirodo vasarą šiaurinėje dangaus pusėje, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai atmosferoje tvyrančias smulkias daleles, nušvintančias sidabriška melsvai balta šviesa. Vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš smulkių ledo kristalėlių, nors kiti mano, kad tai švyti kosminės arba vulkanininės kilmės dulkelės.  

Įvyks vasaros saulėgrįža

Birželio 21 d. 14 val. 29 min. įvyks vasaros Saulėgrįža. Šiauriniame mūsų planetos pusrutulyje prasidės astronominė vasara. Atšventę Rasos šventę neilgai trukus pajusime, kad Saulei „apsigręžus“ dienos kasdien ims trumpėti 1-2 minutėmis.

 Vakarais kulminuos – Liūto žvaigždynas

Giedrais gegužės vakarais vienas pirmųjų pietryčiuose sužibs Saturnas. Spindės jis Mergelės žvaigždyne greta vienos ryškesnių Mergelės žvaigždyno žvaigždžių – Porimos (Mergelės Gama). Šiek tiek dešiniau ir aukščiau Mergelės kulminuos Liūto žvaigždynas. Aplink Liūtą žėrės pasklidusios ryškiausios gegužės vakaro žvaigždės: iš kairės Jaučiaganys su ryškiuoju Arktūru, dešiniau ir kiek žemiau Liūto spindės – blausios Vėžio ir ryškios Dvynių žvaigždės – Poluksas ir Kastoras, o šiauriau nuo jų – Vežėjas su ryškiąja Kapela.

Read the rest of this entry »

Giedrais balandžio vakarais virš rytų horizonto tekės Mergelės žvaigždynas su jame spindinčia Saturno planeta.  Piečiau ir aukščiau palypėjęs švytės išraiškingas Liūto žvaigždynas, nuo jo į dešinę žibės blausios zodiakinio Vėžio žvaigždės, o už pastarųjų, nesunkiai atrasime ir įspūdinguosius Dvynius su išsiskiriančiomis Kastoro (aukščiau) ir Polukso (žemiau) žvaigždėmis. 

Neįprastoje padėtyje matysime Didžiuosius Grįžulo ratus – jie puikuosis aukštai virš galvos, pačiame zenite.      

Visą žiemą danguje viešėjęs Jaučio žvaigždynas balandžio vakarais vis žemiau leisis link vakarų horizonto, kol galų gale, apie balandžio 23 d. įvyks šio žvaigždžių spiečiaus taip vadinamas heliakinis nusileidimas. Saulei savo metiniame kelyje tarp žvaigždžių priartėjus prie Tauro žvaigždyno, Sietynas leisis vakaro žarose ir pradings Saulės spinduliuose iki pat vidurvasario. 

Šis Sietyno pradingimas nuo seno buvo laikomas tikrojo pavasario pradžios ženklu. Buvo sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje, kumelė vagoje“. Šiuo laiku švenčiama Jorės šventė, pirmą kartą į ganyklas išgenami gyvuliai, pradedama orė, ruošiamasi pavasario sėjai. 

Iš planetų šį mėnesį galėsime stebėti tik Saturną. Visos kitos planetos balandžio mėnesį bus arba pasislėpusios anapus Saulės, arba bus šiek tiek į vakarus nuo jos, ir nors rytais spės išnirti iš už rytų horizonto, bet dėl  mažo ekliptikos posvyrio į horizontą, tekės bemaž tuo pat metu, kaip ir Saulė. Todėl mūsų platumoje jų stebėti bus neįmanoma. 

Saturnas šį mėnesį atsiskleis visame savo gražume.  Pasiekęs opoziciją, o tuo pačiu ir geriausias stebėjimo sąlygas, balandžio 4-osios naktį sutemus, tekės švytėdamas beveik pusiaukelėj tarp dviejų Mergelės žvaigždžių žymimų Gama ir Teta graikų raidėmis. Dėka palankaus savo įžymiųjų žiedų posvyrio, Saturnas švytės ryškiausiai nuo 2008-jų metų. Spindėdamas kaip 0,4 ryškio žvaigždė, jis savo šviesumu šiek tiek lenks ir ryškiausią Mergelės žvaigždę Spiką. Balandžio 16-os naktį pro Saturną 9 laipsnių atstumu praslinks Mėnulis. 

Šio mėnesio 16-25 dienomis reikšis Lyridų meteorų srautas. Daugiausia meteorų Lyridai turėtų „pamėtėti“ naktį iš 22 į 23 d.. Tuolaik, esant palankioms sąlygoms, galima būtų pamatyti iki 20 meteorų per valandą. Deja, šiemet Lyridų meteorų stebėjimus apsunkins po 2-os valandos nakties tekanti dylanti Mėnulio pilnatis. Todėl tuomet bus galima matyti tik ryškiausius Lyridų meteorus. 

Saturnas tarp balandžio žvaigždžių 2011 04 15 d. 22 val.

Žvaigždės skelbs pavasarį  

Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę, „pasiruošęs“ rodyti kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams.Nuo šiol jis kasnakt vis labiau glausis prie vakarų horizonto, diena po dienos stumdamas žemyn nuo dangaus skliauto ryškiausius žiemos žvaigždynus.

Tuo pat metu vis aukščiau virš rytų horizonto kops vakarais tekantis įspūdingas Liūto žvaigždynas.

Vasaros dangaus žvaigždės dar neskubės rodytis. Tik palei šiaurinę horizonto liniją galėsite matyti šviesiausią Lyros žvaigždę Vegą bei Gulbės – Denebą.     

Išryškės Merkurijus      

Jupiteris vakarais spindės kaip ryškiausia žvaigždė žemai link vakarų horizonto besileidžiančiame Žuvų žvaigždyne. Jo matomumas diena iš dienos prastės ir jau antroje mėnesio pusėje ši planeta ims „skęsti“ vakaro žarose. Kovo 6-7 d. šalia Jupiterio bus matomas „užgimusio“ jauno Mėnulio pjautuvėlis. Kovo 13-17 d. prie Jupiterio prisigretins Merkurijus. Abi planetos arčiausiai viena kitos bus kovo 15 d. palei vakarų horizontą.

Saturnas kartu su Mergelės žvaigždynu diena iš dienos tekės virš pietryčių horizonto ir bus matomas visą naktį iki pat saulėtekio. Kovo 20 d. netoli Saturno atsidurs Mėnulio pilnatis.     

Jupiterio susitikimas su Merkurijumi, kovo15 d., 19 val., pieš. sukurtas su Starry Night Pro5

Merkurijus šį mėnesį vakarais spindės palei vakarų horizontą Žuvų žvaigždyne. Nors kovo pradžioje jis aukštai nepakils ir skęs vakaro žarose, tačiau diena iš dienos kildamas vis aukštyn, mėnesio viduryje jau nesunkiai bus surandamas šalia Jupiterio. Kovo 14-16 d. abi planetos spindės viena šalia kitos. Ne toks ryškus, palyginant su Jupiteriu, Merkurijus švytės dešiniau nuo jo.  Kovo 23 dieną Merkurijus pasieks didžiausią šiais metais rytinę elongaciją (regimąjį nuotolį nuo Saulės) ir spindės vakaro danguje apie valandą. Tad kovas bus palankiausias šių metų mėnuo Merkurijaus stebėjimui.     

Venerą-Aušrinė labai ryškiai spindės Ožiaragio žvaigždyne, tačiau iki saulėtekio taip ir nespės bent  kiek aukščiau pakilti virš pietryčių horizonto. Kovo pabaigoje ji dar labiau priartės prie Saulės ir jos stebėjimo sąlygos pablogės.     

Marsas vis dar slėpsis Saulės spinduliuose ir jo pasirodymo teks palaukti net iki gegužės.     

Prasidės astronominis pavasaris      

Kovo 21 dieną 1 val. 21 min. įvyks pavasario lygiadienis – Saulė kirs dangaus pusiaujo liniją  ir nuo šiol šviesusis paros laikas Žemės šiaurės pusrutulyje ims lenkti tamsųjį. Prasidės astronominis pavasaris – gyvoji gamta vis labiau ims rodyti atbudimo ženklus. Kovo antroje pusėje, jau ko gero, bus galima prisilašinti  ir pirmosios klevų sulos.

Giedrais vasario vakarais žvaigždėtame danguje žvilgsnį trauks virš pietų horizonto iškilęs įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas ir  neaukštai pietvakariuose ryškumu išsiskirianti gelsva Jupiterio planeta.

Virš Šienpjovių puikuosis Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadų) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. O dar aukščiau švytės į patį zenitą įkopęs Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde ir Persėjas. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių matysime Dvynių žvaigždyną lengvai atpažįstamą pagal dvi ryškias viena virš kitos išsidėsčiusias žvaigždes Kastorą (aukščiau) ir Poluksą (žemiau). Žemiau Šienpjovių tekančiame Didžiojo šuns žvaigždyne spindės šviesiausia viso dangaus žvaigždė – Sirijus. Ją šviesumu vakarais lenks tik Jupiteris.     

Spindės trys planetos     

Šį kartą vasario dangaus valdas pasidalins trys planetos: Jupiteriui atiteks vakaras, Saturnui – naktis, o ryto danguje viešpataus skaisčioji Venera.     

Jupiteris vakarais spindės virš pietvakarių horizonto Žuvų žvaigždyne kaip ryškiausia, gelsvą šviesą skleidžianti, vakaro žvaigždė. Kasdien planeta pasirodys vis žemiau horizonto, o jos šviesis tolydžio silpnės. Todėl stebėti Jupiterį geriausia bus ankstyvais vakarais. Mėnesio pabaigoje palankios Jupiterio stebėjimo sąlygos pasibaigs, nes planeta vakarais jau  spindės per žemai. Kitas jos stebėjimui tinkamas laikas bus jau tik liepos mėsnesio rytais.     

Saturnas pasirodys prieš vidurnaktį virš rytų horizonto tekančiame Mergelės žvaigždyne  8 laipsniais aukščiau virš ryškiausios šio žvaigždyno žvaigždės Spikos. Mėnesio pradžioje žieduotoji planeta tekės prieš 23 val., o pabaigoje jau dviem valandom anksčiau. Geriausias laikas stebėti Saturno žiedus per teleskopą bus praėjus maždaug trims valandoms nuo planetos patekėjimo. Per teleskopą legendinius Saturno žiedus matysime pasvirusius 10 laipsnių kampu. Tad galingesnis teleskopas leis įžiūrėti ir vidinę žiedų sandarą.     

Venera-Aušrinė virš pietryčių horizonto įspūdingai sušvis paryčiais ir kaip  -4,2 ryškio žvaigždė visą vasarį žibės tarp priešaušrio danguje išblukusių Šaulio žvaigždžių. Net nedidelis teleskopas suteiks galimybę pamatyti planetos disko atmainų kaitą. O vasaryje Veneros diskas augs tartum „priešpilnis“ Mėnuo.     

Marso ir Merkurijaus šį mėnesį nematysime.     

Mėnulis „aplankys“ planetas     

Vasario 6-7 dienomis jauno Mėnulio pjautuvas vakarais švytės šalia Jupiterio. Vasario 11-12 d., jau virtęs pusmėnuliu, praslinks pro Sietyno žvaigždžių spiečių, o vasario 21-22 d., pradėjusi dilti Mėnulio pilnatis, atsidurs kiek dešiniau ir žemiau Saturno. Paskutinę mėnesio dieną, bebaigiantis dilti pusmėnulis (delčiagalis), prisigretinęs prie Aušrinės-Veneros, sukurs įspūdingą reginį atsikėlusiems prieš saulėtekį.

Sausio 25-oji, o kai kur vasario 2-oji, mūsų krašte nuo seno laikoma viduržiemiu arba pusiaužiemiu. Gal kam ir atrodo, kad po žiemos Saulėgrįžos praėjus mėnesiui, jau ir pavasaris netruks ateiti, tačiau tai apgaulingas jausmas ir pusiaužiemio šventė tai primena. Todėl šią dieną būtina pasitikrinti savo žiemos išteklius: pasižiūrėti kiek liko pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jei sunaudota daugiau nei pusė, tai reiks patausoti, kad užtektų kitai žiemos pusei.  

Buvo paprotys pusiaužiemyje papurtyti sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksenti į avilius, žadinant iš žiemos miego bites… Sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus traukia gyvatės, todėl šią dieną dar vadino Kirmių, Kirmėlių arba Kirmėline diena. Tikėdami, kad į namus iš girios galinčios pradėti eiti gyvatės, vengdavo šią dieną iš miško vežti medžius ar nešti šakas.  

Sakoma, kad viduržiemį iš savo olos apsidairyti išlenda barsukas. Jeigu diena pasitaiko saulėta, tai barsukas pabūgęs savo šešėlio lenda gilyn į olą – tuomet žiema dar tęsis ilgai. Jeigu diena apsiniaukusi, tai jis išlindęs iš olos eina pasivaikščioti ir grįžęs ramus gulasi ant kito šono – pavasaris jau neužilgo.  

Kai kur ši diena buvo siejama su meška. Esą šiandien ji verčiasi ant kito šono ir pradeda žįsti kitą leteną.  

Mitologas  A.J.Greimas su viduržiemio švente susiejo istoriniuose šaltiniuose minimą „kumeliuko krikštynų“ puotą, keltą prieš Grabnyčias, t.y. prieš Perkūno dieną (prieš vasario 2 d.). Tuomet mergos iš degtinės, šutintos su aguonomis, kanapėmis ir medumi, gamindavo ypatingą apeiginį gėralą, vadinamą „čvikinu“, ir pasikvietusios bernus, gerdavo su jais per visą naktį ir dar kitą dieną.  

Šį „kumeliuko krikštynomis“ vadintą pasilinksminimą A.J.Greimas buvo linkęs laikyti pirmojo Naujųjų metų jauno Mėnulio sutiktuvių ir pagerbimo šventės liekanomis. Gėrimas „čvikinas“, kurio sudėtyje buvo kamukai, padaryti iš sugrūstų aguonų, kanapių ir medaus, jo manymu simbolizavo „kumeliuko mašną, kaip pradinės kilminės energijos šaltinį“. Būtent Dievaičio Mėnulio gimimas senoviniame rago (sausio) mėnesyje, pasak A.J.Greimo, mūsų protėviams turėjo apreikšti Naujų metų pradžią.  

Mėnulio siejimas su kumeliuku, arkliu, žirgu, išties yra būdingas mūsų tautosakai. Štai, kad ir mįslėse: „Laukas arklys pro vartus žiūri (Mėnulis)“; „Seredoj, subatoj gimė dievo kumeliukas auksinėm kamanom, sidabrinėm patkavom (Mėnuo)“. Mėnulis vaizduojamas kaip žirgas ne tik mįslėse, bet ir stebuklinėse pasakose. Pasakų herojaus pagalbininkas stebuklingas arkliukas – kupriukas galintis keliauti ne tik žemės paviršiumi, bet ir vandeniu bei padangėmis, sietinas su Mėnuliu.  

Apie įpatingą pagarbą mėsėdo laikotarpiu (laikas nuo Kalėdų iki Užgavėniu), rodytą tam tikros rūšies žirgams, liūdija kai kurie papročiai. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti palankų vedyboms laikotarpį buvo vengiama tuo metu važinėti obuolmušiais žirgais:  

"Būdavo Saloj [Didžiasalio k. Ignalinos r.] kai per mėsaiedų kas pervažiuoja su margu arkliu (baltu arkliu rudais pliemais), tai mergos veja su šluotom [nes tai reiškia] maršelgų nebus. Sako: "Žalu arkliu pervažiavo, tai svotų nebus. Kaip iššluota."[1]   

Tokios spalvos žirgas galėjo būti siejamas su šviesiu, tamsiomis dėmėmis išmargintu, Mėnuliu. Gal būt važiavimas tokios rūšies žirgu galėjo būti laikomas nepagarbos Mėnuliui išraiška? Už tai Mėnulis galėjo bausti nepalankiu poveikiu vedyboms.   

Pastarojo meto etnoastronominiai tyrinėjimai atskleidė naujų duomenų, sustiprinančių minėtas A.J.Greimo prielaidas. Paaiškėjo, kad zodiakinis Vandenio žvaigždynas, kuriame sausio pabaigoje pasirodo jaunas Mėnulio pjautuvas, Lietuvoje seniau irgi buvo siejamas būtent su Žirgo vaizdiniu. Ant apeiginio XVII a. datuojamo kaušo iš Gardino pavaizduotame originaliame zodiakiniame kalendoriuje paskutinis 12-tas, Vandenio žvaigždyną atitinkantis Zodiako ženklas, yra pavaizduotas kaip šuoliuojantis žirgas.

Vandenio žvaigždyną atitinkantis Žirgo atvaizdas ant apeiginio XVII a. kaušo,
J.Vaiškūno nuotr.

Įdomu tai, kad senovines Mėnulio kalendoriaus tradicijas iki šių dienų išsaugoję kinai civilinius Naujuosius metus švenčia pasirodžius pirmajam jaunam Mėnuliui po to, kai Saulė įžengia būtent į Vandenio žvaigždyną. Pagal mūsų grigališkąjį kalendorių tai įvyksta tarp sausio 21 ir vasario 19 dienos. Viena svarbiausių dievybių, garbinamų per Naujųjų metų šventę Kinijoje, buvo namų židinio dievybė Dzao Vangas (dar vadinamas Dzao Šeniu, arba Dzao Dziuniu), o jo pagalbininkas – žirgas, kuriuo jis jodavo į dangaus rūmus. Šiaurės Kinijoje laikytasi naujametinio papročio  Dzao Vango žirgui pastatyti dubenėlį su vandeniu ir susmulkintu šienu, o šalia padėti raudoną raištelį – pavadį dangaus žirgui.  

Jaunam Mėnuliui stojus pradėtos švęsti kinų Naujųjų metų apeigos kulminaciją pasiekia pirmosios Mėnulio pilnaties dieną, vadinamą Pirmos nakties šventimu (Juansjao) arba Žibintų švente. Šioje šventėje, be visa ko, valgomi rutulio pavidalo ryžių paplotėliai su uogienės arba cukraus įdaru, liaudyje laikomi – pilno Mėnulio pirmavaizdžiu!  

Pradėję Naujus Metus pagal šiuolaikinį Saulės ritmu pagristą kalendorių neužmirškime, kad mūsų protėviai didelę reikšmę skyrė Mėnuliui, kurio pasikartojančioms atmainoms buvo priskiriama galia veikti visus gamtos reiškinius Žemėje. Tad tegul užgimęs šių metų pusiaužiemio „Dievo kumeliukas“ atneša į mūsų namus ne tik naują laiką, bet ir naujas galias, naujus gyvybės ir laimės išteklius, naujo, geresnio gyvenimo pradžią.

[1] Pasakojo: Kazimiera Vaiškūnienė, g.1919. Užrašė: J.Vaiškūnas, Švenčionyse 1999 01 01.

Įvyko dalinis Saulės užtemimas  

Sausis prasidėjo įspūdingu daliniu Saulės užtemimu trukusiu nuo 9 val. 22 min. iki 12 val.13 min. Gaila, bet tiršti sluoksniniai debesys beveik neleido šio įspūdingo reiškinio stebėti Lietuvoje.      

Užtemimo maksimumo metu 10 val. 45 min. Mėnulis uždengė beveik 80 nuošimčių Saulės, todėl gerokai pritemo.        

Kitą panašų užtemimą, kai Mėnulis uždengs 80 proc. Saulės disko, Lietuvoje tegalėsime matyti tik 2026 metais.

1 pav. Jei sausio 4 d. būtų buvę giedra -  
Saulė maksimalioje užtemimo fazėje
būtų atrodžiusi taip,  autoriaus pieš.

Šis užtemimas geriausiai buvo matomas Europoje, Šiaurės Afrikoje, Centrinėje Azijoje, Kinijos ir Indijos šiaurės vakarų dalyje. Kitą panašų užtemimą, kai Mėnulis uždengs 80 proc. Saulės disko, Lietuvoje galėsime matyti tik 2026 metais.

2 pav. Užtemusi Saulė Marijampolėje, DELFI skaitytojos nuotr.

3 pav. Saulės užtemimo vaizdą galima suprojektuoti ne tik į ekraną, autoriaus nuotr.

Iškils ryškiųjų žiemos žvaigždžių ratas  

Sausio vakarais virš rytų horizonto tekės įspūdingas ryškiausių žiemos žvaigždynų ratas. Tuoj po Saulės laidos žemai rytų padangėje sužibs Šienpjovių (Oriono), o kiek kairiau jų, Dvynių žvaigždės. Virš Dvynių matysime Vežėją su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Taurą su rausvuoju Aldebaranu. Vėliau, po 18 val. žemiau Dvynių pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs dar vienas žiemos rato žvaigždynas – Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Tarp Sirijaus ir Prokiono tiesiai per Didžiojo žiemos žvaigždžių rato vidurį drieksis Paukščių tako juosta.

Jupiteris suartės su Uranu  

Jupiteris sausio pradžioje po saulėlydžio švytės pietvakariuose kaip -2,4 ryškio žvaigždė Žuvų žvaigždyne. Nors šiuo metu jis tols nuo Žemės ir jo šviesis mažės, tačiau vis tiek savo ryškumu pralenks visas šviesiausias žvaigždes ir nusileis, tik paryčiui pasirodančiai, Aušrinei-Venerai.

Mėnesio pradžioje, pasitelkus žiūroną, greta Jupiterio galima bus susirasti ir retai plika akimi matomą žydrąją Urano planetą. Sausio pradžioje ji spindės tik puse kampinio laipsnio nutolusi dešiniau ir aukščiau nuo Jupiterio. Sausio 8-10 dienomis atsidurs į dešinę nuo Jupiterio mažiau nei per 1 kampinį laipsnį. Kitas panašus šių planetų suartėjimas įvyks tiktai 2038 metais!

Saturnas sausio pradžioje tekės praėjus maždaug pusvalandžiui po vidurnakčio Mergelės žvaigždyne, o mėnesio pabaigoje jau 2 valandomis anksčiau. Žieduotoji planeta vis šviesės ir mėnesio pabaigoje pasieks 0,6 ryškį.

Priešaušrio danguje viešpataus Venera-Aušrinė. Tekės ji apie 5 val. ir savo didžiausią nuokrypį (elongaciją) nuo Saulės pasiekusi sausio 8 d. didingai ir neįtikėtinai ryškiai (- 4,4) spindės Svarstyklių žvaigždyne.

Merkurijų mėnesio pradžioje galima pamatyti rytais žemai palei pietryčių horizontą Gyvatnešio žvaigždyne. Nors švies jis pakankamai ryškiai – kaip 0 ryškio žvaigždė, tačiau dėl žemos padėties stebėti jį būtų geriau pasitelkus žiūroną. Didžiausią kampinį nuotolį (elongaciją) nuo Saulės Merkurijus pasieks ir aukščiausiai iškils sausio 8 d.

Marsas šį slėpsis už Saulės ir liks nematomas.  

Pav. 1. Spalio 15 d., 23 val. žvaigždės ir Hartlio kometa virš rytų horizonto. (Pav. sukurtas su Starry Night Pro 5).

Išryškės Paukščių takas

Įsibėgėjant rudeniui žvaigždėtas dangus kasnakt atrodys vis įspūdingiau. Per visą dangų vakarais iš šiaurės į pietus drieksis itin išryškėjęs Paukščių takas. Jame bus nesunku atrasti vienas paskui kitą besirikiuojančius ryškiausius Vežėjo, Persėjo, Kasiopėjos, Gulbės, Lyros, Erelio ir  Šaulio žvaigždynus.

Didieji Grįžulo ratai riedės žemai šiaurėje. Rytuose kils Persėjas, o į dešinę nuo jo viena paskui kitą drieksis keturių ryškesnių Andromedos žvaigždžių eilė, virš kurių blausiai švytės Andromedos ūko dėmelė – vienintelė plika akimi matoma mūsų Paukščių Tako galaktikos kaimynė – Andromedos galaktika (M31). Po abiem Andromedos ir Pegaso žvaigždynais tekės didelis, bet neryškus zodiakinis Žuvų žvaigždynas, o po dešiniaja žvaigždžių „žuvimi“ itin ryškiai švies Jupiterio planeta.

Spalio vakarais iš už rytų horizonto pasirodys Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinu žvaigždžių spiečiumi – Sietynu (Plejadomis).

Jupiteris vienvaldžiaus

Jupiteris spalio danguje ryškiai švytės visą naktį ties Žuvų ir Vandenio žvaigždynų riba ir savo padėtimi vienvaldžiaus tarp spalio žvaigždžių ir planetų. Marsas, Venera ir Merkurijus bus nematomi ir tik Saturnas spalio pabaigoje rytais spės pasirodyti Mergelės žvaigždyne. Ji galima bus matyti visai greta (žemiau) trečiojo ryškio Mergelės žvaigždyno žvaigždės Porimos.

Pasitelkus žiūronus už kelių laipsnių nuo Jupiterio dar bus galima paieškoti ir kelis tūkstančius kartų už jį blyškesnio Urano.

Šienpjoviai pažers meteorų

Spalio 4 – lapkričio 14 dienomis reikšis Orionidų (Šienpjovių) meteorų srautas. Daugiausia meteorų tikimasi sulaukti naktį iš spalio 20 į 21 d. Tuomet per valandą tikimasi pralėksiant apie 20 gelsvų bei žalsvų meteorų. Orionidai yra siejami su Halio kometos kosmose paskleistomis dalelėmis į Žemės atmosferą įlekiančiomis apie 41 km per valandą greičiu.

Spalio 7-9 d. naktimis prie Orionidų meteorų dar prisidės ir Drakonidų „krentančios  žvaigždės“. Šio meteorų srauto epicentras (radiantas) bus tarp Mažųjų ir Didžiųjų Grįžulo ratų besidriekiančiame Slibino žvaigždyne.

Pav. 2. Hartlio kometos kelias tarp žvaigždžių 2010 spalio mėnesį, http://www.jodrellbank.manchester.ac.uk

Pasirodys periodinė Hartlio kometa

Šio mėnesio dangaus puošmena taps plika akimi matoma Hartlio kometa (103P/Hartley). Tai bus ryškiausia metų kometa. Spalio pradžioje, kuomet dar netrukdys Mėnulio šviesa, ją galima bus susirasti aukštai iškilusiame Kasiopėjos žvaigždyne.  Spalio 8 d. ji atsidurs greta dvigubo padrikojo Persėjo žvaigždžių spiečiaus (NGC 869 + NGC 884) ir taps puikiu taikiniu žvaigždėto dangaus fotografams. Kometa kasdien vis ryškės ir tikimasi, jog pasieks net 4 ryškį. Deja, apie spalio 20 d., kuomet kometa bus šviesiausia, jos stebėjimus apsunkins Mėnulio pilnatis. 

Tai bus ketvirtas ir pats geriausias Hartlio kometos sugrįžimas nuo jos atradimo 1986 m. Arčiau Saulės ši kometa atskrieja kas 6,5 metų. Įdomu tai, kad NASA kosminis aparatas „Deep Impact“, tas pats kuris 2005 m. „torpedavo“ Templio kometą,   lapkričio 4 d. praskris netoli nuo Hartlio kometos. Taigi, susidarys palanki proga pamatyti šią uodeguotą kosminę viešnią ir iš arti.