Pav. 1. Vasario vakarais  kulminuos Tauras ir Šienpjoviai.

Vakarais kulminuos Tauras ir Šienpjoviai

Giedrais vasario vakarais virš pietų horizonto kulminuos įspūdingas Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadžių) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. Žemiau švytės Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskiriantis savo trejomis, viena šalia kitos išsidėsčiusiomis, žvaigždėmis. Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių Mažojo šuns žvaigždyne žibės ryškiausia iš žvaigždžių – Sirijus (žr. Pav. 1). Palei zenitą spindės Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapela. O pačiame zenite švies Persėjo žvaigždės. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių išsiskirs įsidėmėtinas Dvynių žvaigždynas su ryškiosiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis.

Tarp planetų vis dar dominuos Marsas

Jupiterio viešpatavimo žvaigždėtame danguje periodas šį mėnesį baigsis. Mėnesio pradžioje jį vakarais dar bus galima matyti Vandenio žvaigždyne, besileidžiantį link vakarų horizonto. Antroje mėnesio pusėje jis jau leisis į vakaro žaras.

Venera-Vakarinė vasario viduryje vakaro sutemų danguje iškops iš už vakarų horizonto ir pakeis besileidžiantį Jupiterį. Vasario 16-17 d. palei vakarų horizontą Venera prasilenks su Jupiteriu. Tačiau pastebėti tai bus nelengva, nes abi planetos dar bus per arti Saulės. Venera kas vakarą labai pamažu kils vis aukščiau ir  aukščiau ir mėnesio pabaigoje virš vakarų horizonto po saulėlydžio jau užsibus ilgiau nei pusvalandį.

Marsas spindės Vėžio žvaigždyne, kuris tekės vakarais ir kulminuos apie vidurnaktį. Sausio 29 d. atsidūręs opozicijoje, tai yra, Žemės atžvilgiu priešingoje pusėje negu Saulė, Marsas pasieks palankiausią stebėjimams padėtį. Geresnę padėtį jis užims tik 2014 metais. Nors jo ryškis diena iš dienos šį mėnesį silpnės, tačiau vis tiek jis spindės ryškiau už visas žvaigždes, išskyrus tiktai Sirijų. Naktį iš 25 į 26 d. žemiau Marso praslinks dylanti Mėnulio pilnatis.

Saturnas, kaip ir anksčiau, spindės Mergelės žvaigždyne. Mėnesio pradžioje virš rytų horizonto jis pasirodys prieš 22 val., o pabaigoje jau apie 20 val.. Spindesiu maždaug prilygs ryškiausiai Mergelės žvaigždei Spikai.

Merkurijaus šį mėnesį nematysime.

Pav. 2. Asteroido Vesta padėtis Liūro žvaigždyne vasario 11-25 dienomis. 

Susidarys proga pamatyti ir asteroidą

Šį mėnesį opoziciją pasieks ir įgys 6,1 ryškį Vienas ryškiausių asteroidų – Vesta. O tai reiškia, kad esant palankioms oro sąlygoms ir tamsiam danguje, šį asteroidą bus įmanoma įžiūrėti net ir plika akimi. Ieškoti reikėtų Liūto žvaigždyne. Geriausia tai daryti tarp vasario 13d. ir 20 d. Tuo metu Vesta bus mažiau nei laipsnio atstumu nuo Algebos (Liūto Gamos) žvaigždės. Paprastas žiūronas gerokai palengvins šią užduoti (žr. Pav. 2).

Vesta - tai antras pagal dydį asteroidas, skriejantis garsiajame asteroidų žiede, besidriekiančiame tarp Marso ir Jupiterio planetų. Šios mažosios planetos diametras siekia 530 km. 1997 m. ties Vestos pietų ašigaliu buvo aptiktas 450 km skersmens krateris, susidaręs kadaise jai susidūrus su kitu asteroidu. Manoma, kad šio smūgio metu nuo Vestos atskilo daug skeveldrų, kurios tapo mažesniais asteroidais ir meteoroidais.