Paskutiniai metai burtų prasme tikrai buvo nepalankūs rinktinei. Sąžiningai ir neprisimenu, kada mums sekėsi šioje srityje. Tiesiog nelabai ir tikėjausi, kad mūsų rinktinė gali papulti į normalią grupę.Burtai yra toks dalykas, kur nėra atsitiktinumų. Net ir gerai pradėjus bet kokį atrankų čempionatų ciklą anksčiau ar vėliau silpnesnėje rinktinėje išlenda pasiruošimo, individualaus meistriškumo trūkumas ir visos viltys subyra.

Norint kažką pasiekti, reikia laiko ir profesionalaus atsinešimo į darbą, į sportą. Pasikartosiu, bet visi puikiai žino, kokioje situacijoje yra šalies futbolas ar visas sportas. Lietuva – lyg „befutbolinė oazė“ Europoje: nei stadiono gero nėra, nei apčiuopiamo sporto šakos vystymo, nei pagalbos iš valdžios. Kol nebus nacionalinio susidomėjimo populiariausia sporto šaka, tol vargu bau, ar lietuviai kada nors žais Europos ar Pasaulio futbolo čempionatų finaliniuose turnyruose.

Ispanija, Čekija, Škotija, Lichtenšteinas. Na, kas belieka? Jei futbolo federacija uždirbs pinigų iš televizijos transliacijos teisių, juos investuos į ilgalaikę futbolo strategiją ir gal po kelerių metų galėsime optimistiškiau kalbėti apie tikrąsias rinktinės galimybes kovojant dėl patekimo, kad ir į Europos čempionatą

Dabar, reikia pripažinti, kad rinktinėje trūksta pilnaverčių žaidėjų, galinčių vienas kitą pakeisti.Jei dėl įvairiausių priežasčių iškrenta vienas ar kitas lyderis, rinktinės strategai neturi kuo juos pakeisti. Galime sužaisti labai efektyviai vienas, dvi rungtynes, bet pastovumo kol kas mūsų rinktinėje nėra.

Gero futbolo linki 

Valdas Ivanauskas