Džiugu, kad pagaliau prasideda A lygos čempionatas. Ilgai lauktas futbolo aistruolių šalies renginys startuoja gan įdomiai: jame žais vienuolika komandų, primenybės prasidės ant dirbtinės aikštės, be to, klubai tik paskutinėmis dienomis sužinojo tvarkaraštį.

Situacija. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje kovo mėnesį negali vykti šalies čempionatas. Nėra sąlygų. Dabar prasidėjusiose pirmenybėse vienuolika komandų iki tol, kol pasitaisys orai, žais dviejuose maniežuose. Pirmi mačai bus žaidžiami Vilniuje ir Marijampolėje. Na, toks sprendimas, aišku, kad papiktino kai kurių klubo sirgalius ir futbolo visuomenę. Važiuoti paskui savo mylimą komandą į kitą miestą, šiuom atveju į Vilnių arba Marijampolę, gali.ne kiekvienas futbolo aistruolis. Kita vertus, susidariusi situacija tik parodo, kad Lietuvoje futbolas į stadionus negali anksčiau balandžio mėnesio, nes sąlygų nėra.

Skaičius. Labai neįprastai atrodo ir tos vienuolika ekipų A lygoje. Kadangi skaičius nelyginis, tai kiekviena komanda kartkartėmis turės dviejų savaičių pertrauką iki kitų rungtynių. Įdomu, kaip tokia pauzė atsilieps ekipos žaidimo kokybei. Tiesą sakant, dar neteko matyti tokio keisto sprendimo. Nors, kai iki čempionato pradžios nėra aišku, kiek bus komandų – dešimt ar keturiolika, reikia džiaugtis tuo, ką turime dabar. Aišku, galia, kad nepavyko surinkti planuotų klubų skaičiaus, tačiau, palyginus su praėjusiais metais, dalyvių lygis čempionate išaugo.

Nugalėtojai. Mano galva, dėl A lygos titulo šiemet kovos dvi komandos – Panevėžio „Ekranas“ ir Marijampolės „Sūduva“. Į prizines vietas pretenduos penki klubai – Vilniaus „Vėtra“, Vilniaus „Žalgiris“, „Šiauliai“, Tauragės„Tauras“ bei Gargždų „Banga“. Pilkuoju pirmenybių arkliuku laikyčiau Pakruojo „Kruoją“, kuri gali maloniai nustebinti. Stebėsime, sirgsime, pergyvensime ir būsime kartu su savo komandomis visą A lygos sezoną.

Gero futbolo ir su naujo sezono pradžia sveikina Valdas Ivanauskas.

Daugiau informacijos apie trenerį ir biografiją „Valdas Ivanauskas. Žaidimas gyvenimu“ internetiniame puslapyje www.valdasivanauskas.lt

Ar Lietuvoje yra futbolo talentų ir kiek jų? Šis klausimas jau seniai neduoda ramybės ne tik man. Visiems šalies futbolo specialistams rūpi, kada turėsime daug perspektyvių sportininkų ir futbolas pamažu ims kilti į aukštesnį lygį. Pavasarį, nutirpus sniegui, dažnai norisi pažaisti lauke, tačiau kartais nėra kur. Bent nebūdavo kur.Dabar, įgyvendinant ilgalaikę Lietuvos futbolo federacijos strategiją, po kelerių metų turėsime daug perspektyvaus jaunimo. Šalies miestuose atsiranda vis daugiau dirbtinių aikščių, kuriose galės treniruotis vaikai. Sąlygos treniruotis - idealios.Tik noro reikia.

Mano laikais taip nebuvo. Būdavome priversti žaisti ant paprastos vejos. Tačiau, net ir neturėdami sąlygų išaugome ir daug pasiekėme. Mano karta ir Seulo olimpiniais čempionais tapo, ir įvairių pirmenybių nacionalinius čempionatus laimėjo. Dabar, kai  įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose atsiranda dirbtinės futbolo aišktės bei tvarkomi vietiniai stadionai, vaikų susidomėjimas futbolu turėtų padidėti. Manau, kad laiko klausimas, kada turėsime naujų futbolo perlų. Reikia tik  kantrybės ir tikėjimo.

Pavyzdys, kaip aš patekau į futbolą. Nuo mažens draugauju su kamuoliu. Nebuvo svarbu kur ir su kuo žaisti. Rūpėjo kaip žaisti ir kuo dažniau treniruotis. Būdavo,kad dėl treniruočių keldavausi šeštą valandą ryto ir važiuodavavau per visą Kauno miestą.Dabar taip daryti  jaunajai kartai nereikia. kaip buvo su mano jaunyste. Ji, ir ne tik ji išdėstyta.biografijoje „Valdas Ivanauskas. Žaidimas gyvenimu“. Dalį jos galite parsisiųsti iš biografijos puslapio www.valdasivanauskas.lt

Dabar esu šalia aikštės, stebiu, analizuoju ir kvėpuoju šiuo sportu. Tikiu, kad ateityje bus daug gerų Lietuvos futbolininkų, garsinančių mus, kaip ir futbolo šalį.
Gero pavasario ir futbolo linki,

Valdas Ivanauskas

Prisipažinsiu, jau keletą mėnesių džiaugiuosi tuo, kad mano jaunystės komanda Vilniaus „Žalgiris“atgimsta.Sunkiai, iš lėto, bet su viltimi ilgam užsibūti A lygoje, Vilniaus klubas kapstosi iš finansinės krizės ir į savo gretas ima susigrąžinti „senąją gvardiją“. Igoris Morinas, Tadas Gražiūnas, Raimondas Vilėniškis, Igorius Steško bei Giedrius Barevičius – seni žalgiriečiai, kurie parodys, ką sugeba. Futbolo pasaulis tik ir kalba, kad Vilniaus klubas pretenduos į prizinę vietą. Džiugu.

Dažniausiai, kai kalbama apie „Žalgirį“, mintimis grįžtu į 1980-90-uosius metus, kai į komandos rungtynes susirinkdavo pilnas senutėlis „Žalgirio“ stadionas ir laukdavo mūsų pergalių. Buvome vaikinai, kovojantys ne tik žaliai baltas klubo spalvas, bet ir už visą šalį. Visada širdyje buvau, esu ir liksiu žalgirietis, tad kiekviena žinia apie sostinės komandą asmeniškai man yra svarbi.Taip, tuomet „Žalgiris“ buvo visos šalies futbolo klubas, dabar, gaila, bet gali atsitikti taip, kad „Žalgiris “ liks tik vienintelė reprezentacinė sostinės ekipa šį sezoną.

Pernai metais situacija su legendiniu klubu buvo prasta, šiemet – bent jau kaip rodo dabartinis spartus pasiruošimas A lygos čempionatui - džiuginantis. Kaip ir pati A lygos vizija. Šalies futbolo elitinėje lygoje turėtų žaisti dešimt - dvylika komandų. Prie praėjusių metų aštuoneto prisijungs „Žalgiris“ ir „Mažeikiai“, gal „Klaipėda“ bei Kėdainių „Nevėžis“. Šalies futbolas pamažu plečiasi ir tikiu, kad po kelerių metų turėsime gan pajėgų ir subalansuotą nacionalinį čempionatą.

Gero futbolo linki

Valdas Ivanauskas

Paskutiniai metai burtų prasme tikrai buvo nepalankūs rinktinei. Sąžiningai ir neprisimenu, kada mums sekėsi šioje srityje. Tiesiog nelabai ir tikėjausi, kad mūsų rinktinė gali papulti į normalią grupę.Burtai yra toks dalykas, kur nėra atsitiktinumų. Net ir gerai pradėjus bet kokį atrankų čempionatų ciklą anksčiau ar vėliau silpnesnėje rinktinėje išlenda pasiruošimo, individualaus meistriškumo trūkumas ir visos viltys subyra.

Norint kažką pasiekti, reikia laiko ir profesionalaus atsinešimo į darbą, į sportą. Pasikartosiu, bet visi puikiai žino, kokioje situacijoje yra šalies futbolas ar visas sportas. Lietuva – lyg „befutbolinė oazė“ Europoje: nei stadiono gero nėra, nei apčiuopiamo sporto šakos vystymo, nei pagalbos iš valdžios. Kol nebus nacionalinio susidomėjimo populiariausia sporto šaka, tol vargu bau, ar lietuviai kada nors žais Europos ar Pasaulio futbolo čempionatų finaliniuose turnyruose.

Ispanija, Čekija, Škotija, Lichtenšteinas. Na, kas belieka? Jei futbolo federacija uždirbs pinigų iš televizijos transliacijos teisių, juos investuos į ilgalaikę futbolo strategiją ir gal po kelerių metų galėsime optimistiškiau kalbėti apie tikrąsias rinktinės galimybes kovojant dėl patekimo, kad ir į Europos čempionatą

Dabar, reikia pripažinti, kad rinktinėje trūksta pilnaverčių žaidėjų, galinčių vienas kitą pakeisti.Jei dėl įvairiausių priežasčių iškrenta vienas ar kitas lyderis, rinktinės strategai neturi kuo juos pakeisti. Galime sužaisti labai efektyviai vienas, dvi rungtynes, bet pastovumo kol kas mūsų rinktinėje nėra.

Gero futbolo linki 

Valdas Ivanauskas