- Pradžia
- Vartotojų blogai
- verzikauskas
Pas žilagalvį išminčių į svečius atėjo sutrikusi moterėlė. Išminčius įdėmiai nužvelgė viešnią, jos susirūpinusį veidą ir paklausė:
- Ką gi, moterie, atsakyk, koks rūpestis slegia tave?
- Gerbiamasis, prašau, nepagalvokite ką nors blogo apie mane, tačiau mane domina labai „nepatogus“ klausimas.
- Drąsiai klausk, moterie. Tam ir duotas protas, tam ir įgyjama patirtis, bei išmintis, kad spręsti įvairas užklupusias bėdas, – padrąsino žilagalvis.
- Gerbiamasis, visi žino, kad jūs pats išmintingiausias žmogus, todėl gal galėtumėte man pasakyti, kodėl daugpatystė laikoma normaliu dalyku, o jei moteris turi daug vyrų, tai pripažįstama ištvirkavimu?
Išminčius atidžiai nužvelgė sutrikusią moteriškę ir iš karto pastebėjo, kad jai šis „nepatogus klausimas“ tikrai svarbus, o ir buvo galima suprasti, kad daugpatystė jai nerūpi. „Ką gi“ – pagalvojo senolis, – „reikia susikaupti ir tinkamai, suprantamai, pasitelkus paprastą pavyzdį, asociaciją, išaiškinti moteriškei, kad ji, „eidama per vyrus“ yra neteisi ir jos elgesys smerktinas“.
Reikia pasakyti, kad išminčius labai mėgdavo pamokslauti, dienų dienas skaitydavo protingas knygas ir viską dėdavosi į galvą. Sunku ką nors patarti, kai reikalas painus, suktas, tačiau vargšė moterėlė buvo lengvas grobis, tik reikėjo sugalvoti kokią nors aiškią ir paprastą asociaciją, kad neliktų vietos dviprasmybėms ir spėliojimams.
Išminčius nurimo, susikaupė ir susimąstė… Staiga jo akys sublizgėjo, o tai buvo ženklas kad jo galvoje atsirado protingo, įtikinamo pamokymo, patarimo, netgi galima sakyti, pamokslo, planas. Senolis sugalvojo tokį gudrų pamokslą, kad pats iš anksto pradėjo didžiuotis savo svarių žodžių būsimu poveikiu silpnai moteriškei. Ne, sugniuždyti jos nenorėjo, tačiau stipriai ir iš esmės išaiškinti „kas yra kas“ buvo būtina.
- Moterie, – oriai ir išdidžiai pradėjo senolis, – atsakyk man į paprastą klausimą.
- Jei tik sugebėsiu, – moterėlė kukliai nuleido akis.
- Tikrai sugebėsi, – nuramino išminčius. – Nagi, pasakyk man, kaip tau atrodo, ar patogu iš vieno arbatinuko pilti arbatą į šešis puodelius?
- Patogu, – nedrąsiai sumurmėjo moteriškė, nevalingai jausdama kažkokią besiartinančią klastą ar apgaulę.
Tačiau išminčius apgaudinėti nusiteikęs nebuvo. „Gerai, labai gerai“ – mintijo jis. „- O dabar bus pats dešimtukas, pati viršūnė“.
- O ar patogu iš šešių puodelių pilti arbatą į vieną arbatinuką? – iškilmingu ir ramiu, nors gilumpoje ir virpančiu balsu, paklausė žilagalvis.
Moteriai pamąstyti užteko kelių sekundžių ir ji nedrąsiai, tačiau tvirtai pratarė:
- Patogu…
Išminčiaus veidą iškreipė rūgši ir skausminga mina. Visi jo sumąstymai nuėjo šuniui ant uodegos, todėl senis tesugebėjo pro dantis iškošti:
- Jukš, iš čia, kvaila boba, visą pamokslą sugadinai!!!
Įrašas neturi komentarų.
 Gegužė 2013 |
| P | A | T | K | P | Š | S |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
