Šiandien Europos Parlamentas balsavo dėl daug abejonių ir netgi, galima pavadinti, politinių konfliktų sukėlusios Komisijos sudėties tvirtinimo. Ir nors Komisijos sudėčiai Europos Parlamentas pritarė, vis tik, reikia pripažinti, kad kandidatų klausymuose kilę abejonės išsklaidytos iki galo nebuvo. Opozicinė Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija už naujosios Komisijos sudėtį balsavo „sukandusi dantis“. Jos lyderis Martinas Šulcas pažymėjo, kad vardan spartesnio opiausių problemų kaip finansų krizė ir nedarbas sprendimo yra pritariama Komisijos sudėčiai, kad greičiau baigtųsi neaiškumo ir nestabilumo būsena. Jo nuomone, šiuo metu yra ne laikas skirstytis į poziciją ir opoziciją, o susitelkti ties svarbiausiomis politinės darbotvarkės eilutėmis. Klausymai Europos Parlemente, vykę prieš kiek mažiau nei mėnesį, sukėlė iki šiol santykiuose tarp Europos Parlamento ir Europos Komisijos neregėtą situaciją. Iš Parlamento buvo laukiama daugiau mažiau formalaus kandinatų vertinimo, o reali situacija, parodė, kad EP nariai neketina likti nuošaly matydami, jų nuomone, kompetencijos stoką, galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus ar pagrindinėms ES politikos kryptims prieštaraujančius būsimųjų komisarų pasisakymus. Vis tik išklausius Komisarų pasisakymus ir Europos Parlamentarų nuomones, Komisijos sudėties korekcijų būta minimalių – nebuvo pritarta tik Bulgarijos kandidatei Rumunijai Želevai dėl galimai nenutrauktų verslo santykių Bulgarijoje. Tačiau praktiškai nebuvo sureguota į gausias pastabas dėl kandidatų kompetencijos. Deja, klausymuose prastai pasirodė net ir vyriausia Europos Sąjungos užsienio reikalų patikėtinė britė ledi Ašton. Šios kandidatės, kuri bus vienu iš oficialių visos ES veidų, pasisakyme buvo labai mažai konkretumo. Ji nenorėjo atskleisti, kaip Europa gravituos svarbiausiuose šiandienos tarptautinių santykių klausimuose tokiuose kaip situacija Jemene, pozicijos dėl Šiaurės Korėjos, Irano ir t.t. Europa ketina tapti nauju svarbiu pasaulio lyderiu. Tai deklaruojama tiek Lisabonos sutartyje, tiek pirmininkaujančių Ispanijos, Belgijos, Vengrijos trejeto programoje, tačiau realių veiksmų ar žingsnių, įgyvendinant šią užduotį mes dar nematome. Dar labiau verčia abejoti šiuo Europos siekiu neseniai vykusi ir daug dėmesio Vakarų žiniasklaidoje gavusi Kopenhagos konferencija. Būta daug šnekų apie lyderystę ir siekį grįžti su pasirašyta sutartimi, tačiau asamblėja baigėsi palikusi labai mažai aiškumo apie tai, kaip situacija kovoje prieš klimato kaitą klostysis toliau. Europos Parlamento opozicinė kairė ragina Europos Komisiją Europos lyderystę pirmiausia kurti pradedant nuo paprastų Europos piliečių. Europos Sąjunga turi tapti socialinės pažangos pavyzdžiu ir siekiamybe ir tokiu būdu įgyti žmonių pasitikėjimą bei pritarimą Briuselio kabinetuose kuriamoms strategijoms. Deja, būtent socialinio aspekto labiausiai ir pasigendame naujosios Komisijos kandidatų programose. Susidaro įspūdis, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo remiasi tikslų ir uždavinių formulavimas, yra Europos vaidmens įtvirtinumas pasaulyje, o piliečių teisės ir socialinė apsauga yra tarsi nustumiami į antrąjį planą.