Europos Parlamento Strasbūro sesijoje, svarstant 2007-2013 m. ES daugiametę ES finansinę perspektyvą, europarlamentaras Zigmantas Balčytis akcentavo, kad Europos Sąjungos finansų planavime trūksta lankstumo, o biudžetinius prioritetus būtina peržiūrėti. „Jei norime, kad Europos Sąjunga galėtų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir veiksmingiau reaguoti į neatidėliotinus ir nenumatytus įvykius, reikalingas didesnis biudžetinis lankstumas,“ – sesijose kalbėjo Z.Balčytis. Jo teigimu, būsimojoje ES daugiametėje perspektyvoje turi būti peržiūrėti biudžeto prioritetai ir numatyta pakankamai biudžeto išteklių ilgalaikėms investicijoms remtis, kurios yra būtina ekonomikos atsigavimo ir augimo sąlyga.

Lenkijos PGNiG ir Rusijos dujų monopolininkas “Gazprom” pasirašė susitarimą dėl dujų tiekimo per Lenkiją į Europą padidinimo bei pratęsė dujų tranzito vamzdynu “Jamalas-Europa“ sutarties galiojimą iki 2045 metų. Šis mūsų kaimynų žingsnis, deja tenka pripažinti, nerodo progreso Europos Sąjungoje su energetinių resursų tiekėjais iš trečiųjų šalių kalbėti vienu balsu. Žinoma, kaltinti lenkų už dvišališkumą reikia atsargiai, nes, kaip žinome, tiek Vokietija, Prancūzija, Italija ir daugelis kitų šalių yra susisaistę su dvišalėmis sutartimis su Rusijos monopolininku „Gazprom“. Tačiau vis tik politiškai iš savo kaimynų norėtume tikėtis progreso, kitokio energetinių klausimų sprendimo, apie kurį kalbama rengiant naujus energetikos reglamentus ir strategijas. Europos Komisija šioje situacijoje neliko nuošalyje. Konkurencijos įstatymų vykdymą prižiūrinčios Europos Komisijos atstovas Josephas Hennonas pareiškė, kad toks dujotiekio valdymas (96 proc. akcijų priklauso Rusijos ir Lenkijos dujų monopolininkams) kelia nerimą. Tai, kad mes liekame nuošalyje ir šį vamzdyną didele dalimi valdo “Gazprom”, mūsų padėties energetinio saugumo kontekste nepagerins. Tokie dvišaliai susitarimai tarp atskirų ES valstybių ir išorinio dujų tiekimo monopolininko ne tik pažeidžia esminius “kalbėjimo vienu balsu” ir Sąjungos energetinio solidarumo pagrindus, bet ir dar labiau padidina visos Bendrijos priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo. Lietuvai būtina dėti pastangas kaip galima greičiau savo dujų vamzdyną prijungti prie Lenkijos dujų infrastruktūros. Tokie susitarimai, kurie tiesiogiai liečia visų ES narių energetinius interesus, turėtų būti sudaromi Sąjungos vardu, kas leistų pagerinti ne tik tiekimo saugumą, bet ir užtikrinti dujų pirkimą konkurencingomis ir vienodomis kainomis.

Paskutiniame 2009-2010 metų Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje buvo svarstomi keli didelės apimties klausimai. Kai kurie iš jų yra labai glaudžiai susiję ir su Lietuva. Lietuvos deleguotas Europos komisaras Algirdas Šemeta komitete pristatė pranešimą apie Europos kovos su sukčiavimu tarnybos reformą (OLAF). Šis klausimas vienas svarbiausių komisaro darbotvarkėje. Galima sakyti, kad nuo to, kaip pavyks jį išspręsti, didele dalimi priklausys ir A.Šemetos reputacija ES institucijose. Prisimenant šios kadencijos komisarų klausymus Europos Parlamente: Lietuvos kandidatas daugiausia kritikos sulaukė dėl to, kad jo kalboje neatsispindėjo, kaip bus reformuojama būtent OLAF tarnyba. Taigi, pristatyme Biudžeto kontrolės komitete, A.Šemeta teigė, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai turi būti panaudoti veiksmingai, todėl būtina didinti tarnybos veiklos efektyvumą. Pagrindinis tikslas – padaryti OLAF veiksminga institucija. Kelia nuostabą tai, kad iki šiol dar nesusitarta, kaip bus skiriamas Tarnybos Generalinis direktorius nenumatytais atvejais pvz.: mirties, kaip atsitiko ir dabar. Mano nuomone, kurią pristačiau posėdyje, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba yra labai svarbi visoms 27 ES valstybėms narėms, o norint ją padaryti veiksmingesnę būtina siekti didesnio vietinių – nacionalinių teisėsaugos tarnybų (kaip mūsų STT) ir europinių tarnybų bendradarbiavimo. Taip pat, pritariu nuomonei, kad neturėtų būti skirstoma į mažą finansinį poveikį turinčius pažeidimus ir didelį, nes ir maži pažeidimai gali turėti didelį neigiamą efektą. Apibendrinant, galima sakyti, kad visi sutaria kokia linkme turi būti reformuojama tarnyba, todėl dabar reikalingas konkretus dokumentas su konkrečiais Komisijos pasiūlymais dėl būsimos OLAF reformos. Europos išorės veiksmų tarnybos biudžeto klausimai Komiteto posėdyje, kaip nuomonės referentas nuo S&D frakcijos, pristačiau pasiūlymus apie Europos išorės veiksmų tarnybos biudžeto formavimą. Mano nuomone, siekiant užtikrinti Tarnybos veiksmingumą, reikia įtraukti atskirą administracinėms išlaidoms skirtą eilutę į Bendrijos biudžetą. Taip pat būtina atskirti EIVT administracinį ir veiklos biudžetą, už kurio vykdymą ir toliau bus atsakinga Europos Komisija. Europos Parlamentas turi turėti teisę tvirtinti EIVT biudžeto įvykdymą kaip dabar tvirtina visos Europos Komisijos biudžeto įvykdymą. Taip pat ateityje svarbu užtikrinti, jog kitos tarnybos nedubliuotų EIVT užduočių, funkcijų ir išteklių, ir tokiu būdu būtų užtikrintas biudžeto išlaidų pagrįstumas, o tarnybos auditą atliktų Europos Komisijos auditorius. Klausymas „Struktūrinių fondų skaidrumo. Paramos ir naudos gavėjų“ tema Vakar, liepos 13 d., vyko labai svarbus klausymas dėl ES lėšų panaudojimo skaidrumo, įgyvendinant projektus valstybėse narėse. Dalyvavo du svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų: Earl E. Devaney Lėšų susigrąžinimo, atskaitomybės ir skaidrumo klausimų tarnybos pirmininkas (Vašingtonas) ir Jerry Brito, George’o Masono universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis (Vašingtonas). Taip pat Europos Komisijos ir Audito rūmų atstovai. Europos Komisijos atstovas gyrė Lietuvą, kuri sukūrė itin detalią sistemą, kurioje pateikiama informacija apie ES parama pasinaudojusius, įgyvendinant ES bendrafinansuojamus projektus. Informacija pateikiama internetinėje svetainėje. Šiais sudėtingais, svarbiais ir įdomiais klausimais baigėsi 2009 -2010 metų Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto politinis sezonas. Tikiuosi, kad rudenį svarstysime jau konkretų OLAF reformos planą, bus baigtas Europos išorės veiksmų tarnybos finansavimo klausimas ir pradėsime diskutuoti dėl ES paramos valdymo principų po 2013 m. Linkiu malonių atostogų! Zigmantas Balčytis

Europos parlamentaras Zigmantas Balčytis tapo nuo š.m. liepos 1 d. įkurto naujojo komiteto nariu. Specialusis politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komitetas veiks vienus metus, per kuriuos turės: nustatyti Parlamento politinius prioritetus, kurie būtų įtraukti į daugiametę finansinę programą po 2013 m.; apskaičiuoti finansinius išteklius, kurių reikės Sąjungai nuo 2014 m. sausio 1 d. norint siekti savo tikslų ir vykdyti savo politiką; siūlyti būsimos daugiametės finansinės programos laikotarpį bei struktūrą pagal pagrindines Sąjungos veiklos sritis bei įgyvendinti kitus jam priskirtus uždavinius. „Nors darbas Europos Parlamente pasižymi dideliu tempu ir apimti, priėmiau kvietimą prisijungti prie naujojo finansinio planavimo komiteto. Tikiu, kad dalyvavimas šiame specialiajame darinyje leis iš anksto gauti informacijos apie finansines grėsmes ir galimybes, ir prisidėti prie ES ir Lietuvos finansų perspektyvos tvarumo užtikrinimo,“ – sakė Z.Balčytis. Iki šiol Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis priklausė Europos Parlamento Biudžeto kontrolės, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Transporto ir turizmo komitetams.

Vakar, birželio 23 d., Biudžeto kontrolės komitete buvo pristatytas tyrimas, apie sunkumus, su kuriais valstybės narės susiduria, įgyvendindamos 2007–2013 m. planavimo laikotarpio struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės taisykles. Kad struktūrinių fondų paramos taisyklės yra per sudėtingos susidūriau dar dirbdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Šį klausimą ne kartą jau teko iškelti ir dirbant Europos Parlamente. Tyrimas patvirtino šią nuostatą. Jo duomenimis, net 52 proc. dalyvių nurodė patiriantys sunkumų taikydami taisykles, teigdami, kad jos nepakankamai aiškios ir pernelyg sudėtingos. Įdomu, tai, kad 45 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog situaciją apsunkina naujai įsteigtos institucijos, kurios atsakingos už struktūrinių fondų kontrolę ir priežiūrą. Net 68 proc. dalyvių nurodė, kad susiduria su informacijos ir komunikacijos stygiumi, patiria sunkumus, bandant suderinti keletą finansinės pagalbos priemonių programoms finansuoti, o pateikiama informacija apie ES struktūrinės paramos taisykles yra pernelyg paini. Posėdžio metu išsakiau nuomonę, kad valstybėms narėms struktūrinių fondų lėšų panaudojimo procedūrų supaprastinimo klausimas yra per sudėtingas kolektyviniam sprendimui, nes problema turi dvi puses: visi sutaria, kad dabartinės taisyklės yra per sudėtingos ir painios, tačiau jų paprastinimas gali padidinti piktnaudžiavimo ES parama atvejų skaičių. Mano nuomone, siekti norimo rezultato būtų galima taikant daugiau lankstumo bei remiantis protingumo principu. Tai reiškia, kad projektai negalėtų būti atmetami dėl įvairių techninių klaidų ar neatitikimų, o jų teikėjams suteikiamos galimybės pasitaisyti. ES institucijos šiuo atveju būtų tarsi patarėjai, kurie būtų įgalioti tinkamai aiškinti paramos gavimo reikalavimus, o ne ieškotų „kabliukų“, prie ko prikibti. Tačiau mažiau suvaržymų gali reikšti ir daugiau galimų piktnaudžiavimo atvejų, už kuriuos atsakomybė tektų toms pačioms valstybėms, todėl sprendžiant sudėtingą taisyklių supaprastinimo klausimą, Europos Komisija turėtų būti atsakinga ir vadovauti šiam procesui.

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo pritarta reglamentui dėl konkurencingo krovinių pervežimo geležinkeliais Europos Sąjungos teritorijoje, kuriame Lietuvą ir Lenkiją sujungiantis geležinkelio koridorius įtrauktas tarp devynių kitų Europos Sąjungoje, kurie bus įgyvendinti pirmiausia. “Šio dokumento reikšmė Lietuvai yra labai didelė dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmą geležinkelio jungtis su Lenkija reikš mūsų šalies faktinę integraciją į Europos geležinkelių sistemą, antra ši atkarpa yra ir projekto “Rail Baltica” dalis, todėl yra papildomas saugiklis sėkmingai šio projekto perspektyvai,” – sako Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis. Pradinėje reglamento versijoje buvo numatyta, kad jame išvardinti tarptautiniai geležinkelių koridoriai turi pradėti veikti per 3 metus nuo reglamento įsigaliojimo. „Džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti Europos Parlamentą šios jungties svarba visai Europos Bendrijai ir šiandien buvo pritarta dėl Lietuvai palankesnio 5 metų laikotarpio. Skirtingai nuo kitų reglamente vardijamų šalių, tarp kurių turės būti užtikrinamas geležinkelio koridorių funkcionavimas, Lietuvai reikia fiziškai nutiesti europinę vėžę, o tai padaryti per 3 metus praktiškai neįmanoma,”- teigia Z.Balčytis.

Europos Komisijos pirmininko J.M.Barosso pažadas padėti Lietuvai prisijungiant prie Europos energetinių ir geležinkelio sistemos tinklų nėra „parašas ant sutarties“, tačiau tai yra nemenkas mūsų laimėjimas, rodantis, kad aktyvūs darbas „minant ir minant“ ant to, kad esame energetinė sala, kad esame atskirti nuo Europos geležinkelių sistemos, duoda apčiuopiamų rezultatų. Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis Lietuvai padėtų diversifikuoti dujų tiekimą, atsirastų sąlygos konkurencijai, būtume saugesni galimų krizių atvejais, jei dujų tiekimas staiga sustotų. Vis tik norint pasiekti ir privačiam vartotojui palankių apčiuopiamų rezultatų, kaip pavyzdžiui, mažesnė kaina už dujas, šios jungties, mano manymu, nepakanka. Iš esmės pagerinti situaciją padėtų suskystintų dujų terminalas Klaipėdos uoste. Svarbu tai, kad šiam planui Baltijos forumo metu politinę paramą jau išreiškė ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Apskritai kalbant apie Baltijos šalių „Davosu“ pramintą forumą, reikia įvertinti, tai, kad buvo sudėta nemažai „taškų ant i“ ir išsklaidytos įvairios abejonės, kurias kartais išreiškia pavieniai kitų Baltijos šalių politikai. Forume iš naujo iškelta nepakankamo geležinkelių tinklo išvystymo mūsų regione problema, kas vėlgi prisideda prie „Rail Baltica“ geležinkelio projekto aktualizavimo. Baltijos šalių forumas paskelbė viziją tapti patraukliausiu regionu Europoje. Nors krizės prispaustas Lietuvos žmonės šis siekis gali pasirodyti kaip pernelyg atitrūkės nuo realybės, tačiau nereikia pamiršti, kad aplink Baltijos jūra mes kaimynystėje gyvename su gerokai toliau ekonominėje ir socialinėje srityje pažengusiomis Skandinavijos šalimis ar Vokietija. O Vilniaus forume ir buvo nubrėžtas tikslas integruoti tarpusavyje šalių ūkius. Mano, nuomone tai yra mūsų galimybė pagerinti savo šalies žmonių gyvenimo kokybę, todėl mes turime stengtis, kuo aktyviau dalyvauti Baltijos regiono reikaluose ir siekti glaudesnio tiek pilietinio, tiek ekonominio bendradarbiavimo.

Kaip rašiau savo komentare š.m gegužės 12 d. naujienų portale „Balsas.lt“ 2004-2007 metais Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai su „Lietuvos banko“ palaiminimu paskolino apie 47 milijardus litų (beveik 2 nacionaliniai biudžetai). Vakar naujienų portale „Lrytas.lt“ pasirodė pranešimas, kuriame teigiama, kad Tarptautinis valiutos fondas kaltina Švedijos bankus, išprovokavusius kreditavimo bumą Baltijos šalyse ir palikusius vietos žmones skursti ir bankrutuoti. TVF ekspertų nuomone, jeigu nebūtų buvę kreditavimo pakilimo, tokio masto skurdo, koks dabar pastebimas šiose šalyse, nebūtų. Už komercinių bankų veiklos priežiūra, kaip paprastai, yra atsakingi nacionaliniai bankai. Po tokių rimtų kaltinimų iš tokios tarptautiniu mastu svarbios organizacijos kaip Tarptautinis valiutos fondas, mano nuomone, Lietuvos banko vadovai ir jų ekspertai privalėtų pasiaiškinti visuomenei.

Gegužės 19 d. Briuselis. Europarlamentaras Zigmantas Balčytis šiandien su oficialiais paklausimais kreipėsi į Europos Komisiją ir Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, keldamas maisto prekių, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų ženklinimo bei kontrolės problemą. „Paviešintas naujausias visuomenės nuomonės tyrimas dėl GMO, atskleidė, mano nuomone, skandalingą faktą, kad net 42 proc. žmonių apie GMO buvimą produktuose sužino tik prekes parsinešę namo. Tai rodo, kad GMO prekių ženklinimas yra neveiksmingas,“ – sako Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis. Parlamentaro nuomone, atliktas tyrimas yra galimai tik „ledkalnio“ viršūnė signalizuojanti apie GMO kontrolės problemas egzistuojančias ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje. Z.Balčyčio Europos Komisijai pateiktame rašte siūloma sukurti visoje ES veikiantį normų, taisyklių ir standartų rinkinį, reglamentuojantį GMO prekių ženklinimą ir kontrolę, kuris būtų privalomas taikyti visose valstybėse narėse. Europos parlamentaro rašte Lietuvos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai raginama, užtikrinti geriau pastebimą maisto produktų ženklinimą, kurių sudėtyje yra GMO ir griežčiau kontroliuoti, ar šio reikalavimo laikomasi. „Atskleista GMO produktų ženklinimo problema, yra vienas iš signalų, kad Europa dar nėra tinkamai pasirengusi GMO plėtrai,“- sako Z.Balčytis. Taip pat šiuo metu Europos Parlamente vyksta aktyvus parašų po Parlamentaro Zigmanto Balčyčio inicijuotos deklaracijos dėl GMO naudojimo ES, rinkimas. Jeigu iki liepos 19 d. pavyks surinkti daugiau nei pusės EP narių parašus, dėl deklaracijos bus balsuojama EP plenarinėje sesijoje.

„Gamtos paveldo fondo“ inicijuotas naujausias visuomenės nuomonės tyrimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų aiškiai rodo, kad žmonės neigiamai vertina tokių organizmų naudojimą, o GMO žymėjimo reglamentavimas ir kontrolė praktiškai neveikia. 58 proc. apklaustųjų nurodė, kad neigiamai vertina GMO, o šioms technologijoms pritaria vos 1 proc. Skandalingu galima laikyti rodiklį, kad 42 proc. nurodė, jog apie GMO buvimą produktuose jie sužinojo tik prekes parsinešę namo. „Šie skaičiai dar kartą parodė, kad Europos Komisijos sprendimas leisti ES teritorijoje auginti GM bulves „Amflora“ yra priimtas neatsižvelgus į visuomenės nuomonę. O tai, kad didžioji dalis vartotojų apie maisto produktų su GMO įsigijimą sužino tik parsinešę šiuos produktus namo, signalizuoja apie didžiules GMO žymėjimo ir kontrolės spragas,“- sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Anot jo, tai signalas Lietuvos institucijoms ir vartotojų teisių gynimo tarnyboms bei Europos institucijoms, nedelsiant imtis šias klaidas taisyti. Su visu visuomenės nuomonės tyrimu dėl GMO galite susipažinti čia. (atsidarę nuorodą, spauskite ant žodžio „Tyrimas“)