Vakar, spalio 6 d., Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE) vyko apsikeitimas nuomonėmis dėl pranešimo Europos Komisijai apie naftos gamtinių dujų ir elektros energijos investicinius projektus.
Buvo pažymėta, kad augant privataus kapitalo įtakai, įgyvendinant energetikos infrastruktūros projektus, reikalinga didesnė Europos Komisijos priežiūra, kad nebūtų pažeidžiami pagrindiniai ES ūkio principai kaip sąžininga konkurencija ar skaidrumas.
Šiam tikslui pasiekti reikia sukurti visoms valstybėms narėms vienodą, paprastą ir kartu efektyvią Europos Komisijos informavimo sistemą, kad įgyvendinami energetikos projektai galėtų būti operatyviai įvertinami iš kelių sektorių perspektyvos.
Galima nuraminti privačius verslininkus, kad šie pokyčiai nereiškia didesnių suvaržymų vystant investicinius projektus, anaiptol, siekiama sumažinti administracinius suvaržymus ir paspartinti procesą. EK ragina skatinti investicijas į energetikos sektorių, tačiau tuo pačiu siekia užtikrinti didesnį skaidrumą.
Ką šie pokyčiai reikštų Lietuvai? Mano nuomone, papildoma kontrolė iš Europos Komisijos mūsų valstybėje yra būtina, ypač, turint omenyje kontekstą: vyksta diskusija dėl naujos atominės elektrinės statybos, bus statomi elektros ir dujų tiltai su Skandinavijos šalimis ir Lenkija. Įsigaliojus naujam reglamentui visi pradėti įgyvendinti energetiniai projektai būtų vertinami ne tik šalies viduje, bet ir Europos Komisijoje, o tai būtų papildomas saugiklis užtikrinant vartotojų interesus, neiškreipiant konkurencijos ir dirbant skaidriai.
Vakar, rugsėjo 29 d., Europos Komisijos atstovai pristatė dokumentą, kuris ateinančiais mėnesiais taps vienu svarbiausių Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos – ITRE komiteto darbotvarkės klausimų. Europos Komisija svarstymui teikia Reglamentą dėl energijos tiekimo saugumo užtikrinimo, kuris negalėtų būti priimtas be Parlemento pritarimo.
Reikia pažymėti, kad šio dokumento atsiradimą sąlygojo Rusijos-Ukrainos dujų krizė, kada ir Europos sąjungos valstybės narės fiziškai pajuto susilpnėjusį spaudimą savo dujų vamzdžiuose.
Skirtingai nuo dabar galiojančios energijos tiekimo saugumo direktyvos Reglamentas turės būti taikomas tiesiogiai ir įgyvendinamas vienodai visose valstybėse narėse, taigi neliks vietos skirtingam vertinimui ir interpretavimui. Kad direktyvos užtikrinti energetikos saugumui nepakanka, atskleidė ir jau minėta dujų tiekimo krizė.
Mano nuomone, kurią turėjau progą išsakyti komiteto posėdyje, dokumentas teikia vilties vadinamosioms energetikos saloms – mažosioms ES valstybės, kurios yra priklausomos nuo vienos šalies tiekėjų malonės. Tačiau klausimas, kurį iškėliau EK atstovams yra, ar atsižvelgiama į elektros energijos rinkos situaciją. Lietuva nuo 2010 metų privalo uždaryti atominę elektrinę, o Rusija paskelbė apie atominės energetikos vystymą Kaliningrade. Ar Europos Komisiją išanalizavo šią situaciją, kuri, mano manymu, gali dar labiau padidinti energetinę priklausomybę.
Europos Komisijos atstovai atsakydami tikino, kad elektros jungtis su Švedija, taip pat planuojami Suomijos – Švedijos elektros tiltai, dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Latvijos dujų saugyklos galimybės neturėtų palikti nei Lietuvos, nei kitų Baltijos valstybių izoliuotomis.
Frakcijos posėdyje svarstėme rezoliuciją dėl išorinio ES energetinio saugumo, kurioje minima ir Rusijos – Ukrainos dujų tiekimo krizė. Žvelgiant per Lietuvos interesų prizmę, galima sakyti, kad ši krizė davė mums naudos.
Visų pirmą ES lygiu buvo atkreiptas dėmesys į energetinį saugumą ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo klausimą. Taip pat, pasimokius iš skaudžios Ukrainos patirties, dabar yra raginama diversifikuoti energijos šaltinius net tik kalbant apie išorės tiekėjus, bet ir stiprinant jungtis ES viduje. Tai yra labai aktualu ir Lietuvai, kurios energetinis tinklas yra tiesiogiai priklausomas nuo tiekėjų iš Rytų. Šią problemą sprendžiant ES lygiu mes galėsime greičiau ir mažiau skriaudžiant Lietuvos biudžetą padidinti savo energetinį saugumą.
Noriu pasidžiaugti, kad Baltijos intergrupė, susitarė dėl savo veiklos tęsimo ir plėtros, įtraukiant Europos Šiaurės šalis. Ši grupė buvo įsteigta EP narių iniciatyva 2004 m. Jos tikslas - kelti Baltijos jūros valstybių šalių kultūrines, ekologijos ir energetikos problemas. Grupės veikla yra labai svarbi Lietuvai, nes joje priimti sprendimai lengviau patenka į EP ir Europos Komisijos darbotvarkę. Posėdyje atsirado vilčių, kad nebūsime palikti vieni ir kritikuodami Nord Stream dujotiekį ir kituose mūsų regionui svarbiuose energetiniuose projektuose.
Pirmajame Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto posėdyje buvo paliesta strateginės svarbos Europos Sąjungai (ES) ir, žinoma, Lietuvai sritis – energijos taupymo reguliavimas.
Reikia pažymėti, kad kalbėti apie energijos taupymą čia įprasta. Ir ne skambiomis frazėmis, o remiantis skaičiais, faktais ir teisiniais įsipareigojimais. Mat Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2020 metų 20 procentų sumažinti energijos suvartojimą ir šiltnamio dujų išmetimą bei atitinkamai padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.
Posėdyje buvo dar kartą akcentuota, kad energijos taupymas teikia ne vien akivaizdžią ekonominę, ekologinę, bet ir politinę naudą, nes mažėja priklausomybė nuo importuojamų ribotų išteklių – naftos ar gamtinių dujų.
Šioje diskusijoje ypač suklusti reiktų naujosioms ES šalims, tarp jų ir Lietuvai, nes posėdžio metu jos buvo įvardintos kaip turinčios daugiausiai energijos taupymo atžvilgiu neefektyvių pastatų ir dedančios mažiausiai pastangų padėčiai gerinti. Kritikuotas ir vangiai vykstantis pastatų renovacijos procesas.
Grįžtant prie Lietuvos, deja, reikia pripažinti, kad situacija yra liūdnoka. Šių metų pradžioje Vyriausybei tvirtinant vadinamąjį krizės įveikimo planą, nebuvo išgirsta nuomonė ir kritika, kad pastatų renovacijos modelis nebus veiksmingas. Dabar ši nuomonė, tik kitais žodžiais, buvo išsakyta ir EP komitete. Mano rekomendacija Lietuvos sprendimų priėmėjams būtų: dar kartą atidžiai išanalizuoti ir taikyti gerais pavyzdžiais pripažįstamų šalių – Suomijos, Danijos, Austrijos – modelius, o ne bandyti išrasti dviratį, kuriam akivaizdžiai trūksta vieno rato.