Vakar, spalio 6 d., Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE) lankėsi labai svarbus asmuo Europos Sąjungoje, dabartinis Europos Komisijos vicepirmininkas atsakingas už Įmonių ir pramonės politiką Giunteris Verheugenas. Pasinaudodamas proga atkreipiau dėmesį į Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių sektoriaus problemas, kurių padėtis yra dar blogesnė nei eurozonos valstybių verslo įmonių. Be sumažėjusio vartojimo, ar sustojusio statybų sektoriaus įmonės susiduria ir su kita problema – tai finansavimo trūkumas. Komerciniai bankai sugriežtino savo politiką dėl paskolų išdavimo, o alternatyvių lėšų šaltinių nėra. G Verheugenas apgailestavo, kad šiuo metu komercinių bankų politika yra jų pačių reikalas, tačiau nurodė alternatyvius finansinius instrumentus ir kvietė Lietuvą aktyviau jais pasinaudoti. Vien iš regioninės plėtros fondo iki 2013 metų numatyta skirti 23 milijardų eurų paramą mažų ir vidutinių įmonių segmentui finansuoti. Klausimas, kuris kilo, kaip Lietuvos įmonės sekasi įsisavinti šias lėšas? Ar mūsiškė Ūkio ministerija daro viską, kad įmonės sužinotų apie galimybę gauti ES finansavimą, ar sklandžiai, kiek tai priklauso nuo Lietuvos žinybų, vyksta paraiškų teikimo ir svarstymo mechanizmas, kiek procentų mums priklausiančių lėšų pavyksta įsisavinti? Atsakymo į šiuos klausimus tikiuosi sulaukti iš Lietuvos Ūkio ministro Dainiaus Kreivio. Laukite temos tęsinio.