Graikijos finansų krachas verčia ES lyderius ne tik dabar pat ieškoti būdų kaip išvengti didelių problemų visai eurozonai, bet ir iš naujo įvertinus šiandieninę situaciją visoje bendrijoje, peržiūrėti ES 2020 strategiją. - Europos Sąjungos šiuo metu BVP mažėja labiausiai nuo 4-to dešimtmečio; - Gamybos apimtys smuko 20 proc. - Liūdnos darbo rinkos prognozės – 2010 m. nedarbo lygis ES sieks 10,3 proc., o jaunimo net 21 proc. - Pripžįstama, kad dėl krizės augimo potencialas sumažėjo per pus. - Ekonomikos atgaivinimui trukdo tai, kad bankai skolina mažiau. - Lyginant su Kinija ar Indija, ES eksporto dalis pasaulyje mažėja. Kaip matome, situacija ne tik mūsuose, ne tik naujosiose ES šalyse, yra sudėtinga, o visa bendrija išgyvena ekonomine prasme sudėtingiausią nuo Didžiosios depresijos laikų situaciją. Svarbu, kad ir esant tokiai situacijai, neketinama atsisakyti pasirinktos strategijos kurti potencialą ekonomikos augimui per inovacijas ir žinias. Šiuo metu moksliniams tyrimas ir vystymui ES išleidžia mažiau nei Japonija ar Jungtinės valstijos. Kad ES investicijos į žiniomis grįstą ekonomiką yra per mažos, iliustruoja ir faktas, kad privati kompanija „Google“ IT tyrimas išleidžia daugiau nei ES. Pasirodo Europa nuo JAV atsilieka ir pagal aukštąjį išsilavinimą įgyjusių asmenų skaičių, 1 iš 7 jaunų žmonių nebaigia vidurinės, o ketvirtadalis turi silpnus skaitymo įgūdžius… Prognozuojama, kad iki 2020 m. aukštos kvalifikacijos darbo vietų skaičius išaugs 16 mln. o žemos kvalifikacijos sumažės 12 mln., todėl reikalinga ugdyti naujus gebėjimus. Net ir iki krizės 80 mln. Europos gyventojų gyveno skurdo pavojuje, todėl reikalingi neatodėliotini veiksmai kovoje skurdu. Administracinės naštos mikro įmonėms mažinimas Šią savaitę buvo aktyviai diskutuojama ir dėl administracinės naštos mažinimo ES mikro įmonėms. Laikoma, kad administracinių suvaržymų naikinimas yra viena svarbiausių ekonomikos augimą skatinančių sąlygų. Todėl EP labai palankiai sutiko Europos Komisijos pateiktą „Europos ekonomikos atkūrimo planą“ vartotojų ir verslo pasitikėjimui atkurti, kuriame yra įsipareigojimas sumažinti naštą mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Vis tik Parlamentas pripažino, kad plane skiriamas nepakankamas dėmesys, siekiant supaprastinti bendrovių teisę, apskaitą ir auditą. Ginčytina, ar galimybė mikrosubjektams pasirinktinai netaikyti reikalavimo parengti ir paskelbti metines ataskaitas iš tikrųjų žymiai sumažintų administracinę naštą. Todėl dėl šių ir kitų problemų EP paprašė Komisijos išsamiau įsigilinti į mažų ir vidutinių įmonių problemas, įvertinti reformų poveikį ir pateikti patobulintą planą. Sunku glaustai apžvelgti visus svarbius ir įdomius klausimus, kurie buvo sprendžiami šios savaitės sesijose ir komitetų posėdžiuose. Postūmių būta ir žuvininkystės srityje, apie juos išsamiau pasiskaityti galite čia. Taip pat Socialistų ir demokratų frakcija balsavimui pateikė rezoliuciją dėl Europos Parlamento prioritetų JT Žmogaus teisių tarybos susitikime Ženevoje. Dokumente akcentuojama, kad Europos Sąjunga turi padidinti veiksmų JTŽTT nuoseklumą, matomumą ir patikimumą, o šalys narės privalo užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo vidaus politikoje.

2010 m. vasario 24 d. Briuselis, Europarlamentaras Zigmantas Balčytis, vertindamas geležinkelio jungties tarp Varšuvos ir Helsinkio per Baltijos šalis „Rail Baltica“ eigą, kviečia susijusias institucijas ir parlamentines partijas Lietuvoje pasirašyti nacionalinį susitarimą ir pripažinti projektą strateginiu mūsų valstybės tikslu. Taip pat prisiimti moralinę atsakomybę ir siekti lyderystės regioniniu mastu, įgyvendinant projektą. „Pritariu Ministro pirmininko ir Susisiekimo ministro pozicijai „Rail Baltica“ projektą laikyti strategiškai prioritetiniu. Mano nuomone, atsižvelgus į tai, kad ir Europos Sąjungos institucijų lygmenyje šiuo metu vyrauja pritariančios nuomonės projektui, turime užtikrinti, kad procesas neįstrigtų dėl Lietuvoje galimai iškilsiančių politinių ar tarpžynybinių nesutarimų,“ – teigia Zigmantas Balčytis. Z.Balčyčio nuomone, nacionaliniame susitarime turėtų būti iš anksto suderinti galimai skirtingi įvairių tarnybų ir organizacijų interesai, kad įgyvendinant projektą, jis neįstrigtų dėl vietinių konfliktų. Pasak, Europos parlamentaro, pastaruoju metu nerimą kėlė Estijos Europos komisaro S.Kallas žiniasklaidoje paskleistos abejonės dėl projekto finansavimo. „Džiugu, kad Lietuvoje apsilankęs projekto koordinatorius Europos Sąjungoje P. Telička abejones tvirtai išsklaidė,“ – teigia Z. Balčytis.

Vasario 22 d., Vilnius, Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis ragina Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybes kreiptis į Europos Komisiją kaip kolegialią instituciją dėl Transporto komisaro Siimas Kallas pareiškimo, esą Europos Sąjunga greičiausiai nefinansuos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos turinčios sujungti Baltijos šalis ir Lenkiją. „Šis projektas turi ne tik ekonominę bei politinę reikšmę, jis svarbus ir Baltijos šalių bendro identiteto vystymuisi. Ne kartą buvo diskutuojama apie jo vertę ir pripažinta, kad nepaisant didelės kainos projektą reikia įgyvendinti. Toks komisaro iš Estijos pareiškimas yra nekorektiškas, kadangi nepateikiant pagrįstų argumentų, nubraukia įdėtas pastangas ir menkina jau investuotas lėšas į šio projekto vystymą,“ - teigia Zigmantas Balčytis. Anot Europos Parlamentaro, nuskambėjus tokiai pozicijai, susinteresuotų šalių vyriausybės turi sureaguoti ir oficialiai kreiptis į Europos Komisiją, kad ši patvirtintų arba paneigtų Transporto komisaro neoficialiai žiniasklaidoje paskelbtus teiginius. „Europos Komisaras turėtų įvertinti tokios viešos jo pozicijos žalą projektui, nes, akivaizdu, kad po šių nuogastavimų bus daug sunkiau pritraukti reikalingų papildomų investicijų iš privataus sektoriaus,“- teigia Z.Balčytis. Europos Parlamentaras ketina pats asmeniškai kreiptis tiek į Lietuvos susisiekimo ministeriją, tiek į Europos Komisiją tiesiogiai, kad būtų išsklaidytos paskleistos abejones apie „Rail Baltica“ projektą. Praėjusių metų spalio 7 d. P.Telička projekto „Rail Baltica“ koordinatorius Europoje Europos Parlamente, pristatė projekto įgyvendinimo viziją, pagal kurią numatyta projektą pilnai užbaigti iki 2020 metų, o pirmojo etapo pabaiga planuojama jau 2013 metais. Iš viso linijos ilgis bus 1 142 km, projekto vertė sudarys 3,2 mlrd. eurų.

Vasario 8 d.,pirmadienį, Lietuvos Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis pasirašė pareiškimą dėl švietimo sektoriaus finansavimo kaip prioriteto atkuriant ekonomiką. „Tikiuosi, kad ši Europos Parlamente keliama iniciatyva bus išgirsta ne tik Europos institucijose, tačiau tai pat ir Lietuvoje. Į švietimo sektoriaus finansavimo klausimą atkreipti dėmesį ypač svarbu dabar, kada Lietuvos valdžia ženkliai mažina asignavimus mokymo įstaigoms ir drastiškai mažina aukštojo mokslo prieinamumą didžiajai visuomenės daliai,- po dokumento pasirašymo sakė Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis. Dokumente teigiama, kad norint pasiekti Lisabonos strategijoje nubrėžtą tikslą sukurti žiniomis grįstą ekonomiką, reikia, kad švietimas būtų aukštos kokybės. Tuo tarpu ekonomikos recesijos akivaizdoje, nemažai valstybių ėmėsi taupyti būtent šioje srityje. Todėl dokumento inciatoriai ragina valstybes nares atsižvelgti į švietimo svarbą atkuriant ekonomiką ir turėti omenyje, kad švietimas skatina augimą ir tvarumą bei ragina valstybes nares išlaikyti arba paskirti tinkamą švietimo finansavimą. Europos Parlamento nariai gali naudotis rašytiniu pareiškimu norėdami pradėti arba atnaujinti diskusijas Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiu klausimu. Norėdama pateikti rašytinį pareiškimą grupė Europos Parlamento narių siūlo savo kolegoms patvirtinti tekstą parašais. Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Biudžeto kontrolės bei Transporto ir turizmo komitetų narys.

Šiandien Europos Parlamentas balsavo dėl daug abejonių ir netgi, galima pavadinti, politinių konfliktų sukėlusios Komisijos sudėties tvirtinimo. Ir nors Komisijos sudėčiai Europos Parlamentas pritarė, vis tik, reikia pripažinti, kad kandidatų klausymuose kilę abejonės išsklaidytos iki galo nebuvo. Opozicinė Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija už naujosios Komisijos sudėtį balsavo „sukandusi dantis“. Jos lyderis Martinas Šulcas pažymėjo, kad vardan spartesnio opiausių problemų kaip finansų krizė ir nedarbas sprendimo yra pritariama Komisijos sudėčiai, kad greičiau baigtųsi neaiškumo ir nestabilumo būsena. Jo nuomone, šiuo metu yra ne laikas skirstytis į poziciją ir opoziciją, o susitelkti ties svarbiausiomis politinės darbotvarkės eilutėmis. Klausymai Europos Parlemente, vykę prieš kiek mažiau nei mėnesį, sukėlė iki šiol santykiuose tarp Europos Parlamento ir Europos Komisijos neregėtą situaciją. Iš Parlamento buvo laukiama daugiau mažiau formalaus kandinatų vertinimo, o reali situacija, parodė, kad EP nariai neketina likti nuošaly matydami, jų nuomone, kompetencijos stoką, galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus ar pagrindinėms ES politikos kryptims prieštaraujančius būsimųjų komisarų pasisakymus. Vis tik išklausius Komisarų pasisakymus ir Europos Parlamentarų nuomones, Komisijos sudėties korekcijų būta minimalių – nebuvo pritarta tik Bulgarijos kandidatei Rumunijai Želevai dėl galimai nenutrauktų verslo santykių Bulgarijoje. Tačiau praktiškai nebuvo sureguota į gausias pastabas dėl kandidatų kompetencijos. Deja, klausymuose prastai pasirodė net ir vyriausia Europos Sąjungos užsienio reikalų patikėtinė britė ledi Ašton. Šios kandidatės, kuri bus vienu iš oficialių visos ES veidų, pasisakyme buvo labai mažai konkretumo. Ji nenorėjo atskleisti, kaip Europa gravituos svarbiausiuose šiandienos tarptautinių santykių klausimuose tokiuose kaip situacija Jemene, pozicijos dėl Šiaurės Korėjos, Irano ir t.t. Europa ketina tapti nauju svarbiu pasaulio lyderiu. Tai deklaruojama tiek Lisabonos sutartyje, tiek pirmininkaujančių Ispanijos, Belgijos, Vengrijos trejeto programoje, tačiau realių veiksmų ar žingsnių, įgyvendinant šią užduotį mes dar nematome. Dar labiau verčia abejoti šiuo Europos siekiu neseniai vykusi ir daug dėmesio Vakarų žiniasklaidoje gavusi Kopenhagos konferencija. Būta daug šnekų apie lyderystę ir siekį grįžti su pasirašyta sutartimi, tačiau asamblėja baigėsi palikusi labai mažai aiškumo apie tai, kaip situacija kovoje prieš klimato kaitą klostysis toliau. Europos Parlamento opozicinė kairė ragina Europos Komisiją Europos lyderystę pirmiausia kurti pradedant nuo paprastų Europos piliečių. Europos Sąjunga turi tapti socialinės pažangos pavyzdžiu ir siekiamybe ir tokiu būdu įgyti žmonių pasitikėjimą bei pritarimą Briuselio kabinetuose kuriamoms strategijoms. Deja, būtent socialinio aspekto labiausiai ir pasigendame naujosios Komisijos kandidatų programose. Susidaro įspūdis, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo remiasi tikslų ir uždavinių formulavimas, yra Europos vaidmens įtvirtinumas pasaulyje, o piliečių teisės ir socialinė apsauga yra tarsi nustumiami į antrąjį planą.

Vasario 8 d. Briuselis, Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamas svarstyti intervencinę ES politiką dėl gamybos išlaikymo Bendrijoje, ypatingą dėmesį skiriant nuo krizės labiausiai nukentėjusioms naujosioms ES narėms tarp kurių yra ir Lietuva. „Nedarbas šiandien yra visos Europos rykštė, todėl negalime leisti, kad didžiosios Europos kompanijos perkeltų gamybą į Azijos šalis, kur darbo jėgos kaina yra ženkliai mažesnė. ES turėtų skubiai ieškoti būdų, kaip pramonę išlaikyti ES viduje arba paskatinti palankesnių gamybos sąnaudų ieškoti naujosiose Bendrijos šalyse,“ – sako Zigmantas Balčytis. Pasak Europos parlamentaro, sprendimą kreiptis į Europos Komisiją paskatino Prancūzijos Vyriausybės laikysena automobilių gamintojos „Renault“ atžvilgiu. Pastarajai siekiant vieno populiariausių modelių gamybą iškelti iš Prancūzijos, Paryžius ėmė spausti korporaciją palikti gamyklą šalyje. „Jeigu ES pasektų Prancūzijos pavyzdžiu ir suteikdama lengvatas ar kitaip remdamą verslo įmones reguliuotų gamybos geografiją Bendrijos mastu ir bent laikinai sustabdytų jos perkėlimą į trečiąsias šalis, būtų galima efektyviau spręsti pasaulinės ekonominės krizės padarinius, mažinti naujųjų ES šalių (ES -10) ekonominį atotrūkį, didinti ES kaip ekonominės sistemos stabilumą bei bendrą ES gerovės lygį ir gamybos potencialą,“- sako parlamentaras. Tikimasi, kad Europos Komisija atsakymą į europarlamentaro paklausimą dėl gamybos išlaikymo ES pateiks dar šį mėnesį,