Vakar, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos posėdyje buvo daug dėmesio skiriama Graikijos finansų padėčiai aptarti. Frakcijos pirmininkas Martinas Šulcas pasisakė, kad Graikijai būtina suteikti pagalbą, o paskola su 6 proc. metinėmis palūkanomis šiai valstybei yra per didelė našta. Čia išsiskyrė mūsų su pirmininku nuomonės. Aš diskusijoje iškėliau, kad sudėtingoje situacijoje yra ne vien Graikija, bet ir kitos ES valstybės , tarp jų žinoma Lietuva ir Latvija. Ir mes, sukandę dantis“, skolinamės daug didesnėmis palūkanomis. Taigi, ES neturėtų diferencijuoti Euro zonos ir ne Euro zonos valstybių, o teikti paramą tolygiai visoms narėms priklausomai nuo to, kaip nukentėję nuo krizės jos yra. Graikijos atvejis iškėlė ir kitą uždavinį Bendrijai - t.y. sukurti valstybių narių finansų kontrolės mechanizmą, kad tokie atvejai kaip Graikijos nepasikartotų. Taip pat plenarinėje sesijoje turėjau progos iškelti ir kitą, ne mažesnio masto nei situacija Graikijoje problemą. Kai kuriose Europos valstybėse labai sparčiai augantis nedarbas jau pasiekė kritinę ribą. Tuo tarpu oficialusis Briuselis tų valstybių vyriausybėms žarsto viešas pagyras apie gerą ekonominės krizės valdymą. Dėl tokių pasisakymų tų šalių žmonės jau nebesupranta, kokios-skurdo mažinimo ar skurdo didinimo - politikos šalininkė yra ES. Todėl, mano nuomone, Europa turėtų, griežčiau kontroliuoti ir vertinti valstybių narių krizės įveikimo veiksmus. Tikiuosi, kad artėjančiame didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime bus priimti konkretūs sprendimai, kaip turi būti kovojama su nedarbu, antraip tvaraus ekonomikos atsigavimo negalime tikėtis. Taip pat esu įsitikinęs, kad didžiausias dėmesys ateinančių metų ES biudžete turėtų tekti darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui. Šis uždavinys galėtų būti sprendžiamas per verslo sąlygų gerinimą ir pagalbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra pagrindinis ES darbdavys.

Kovo 23 d. Briuselis, šiandien Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitete, buvo balsuojama dėl EP nuomonės projekto dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje. Šešėliniu S-D politinės frakcijos pranešėju nuomonės projektui buvo Europos parlamentaras iš Lietuvos Zigmantas Balčytis. „Džiaugiuosi kad nuomonės rengėjas atsižvelgė ir palaikė mano pateiktus pasiūlymus. Tai reiškia, kad jeigu dokumentui , kurį rengs regioninės plėtros komitetas, bus pritarta EP plenarinėje sesijoje, Baltijos regionas galės tikėtis daugiau ES institucijų dėmesio ir pagalbos įgyvendinant svarbius regioninius turizmo, aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros projektus, kaip „Rail Baltica“ ir kt. ,“- sako Zigmantas Balčytis. Z.Balčyčio pataisose siūloma įtraukti visas pakrančių valstybes į veiklą, susijusią su efektyvaus, sąveikiojo visos Europos transporto sektoriaus plėtra, kurioje būtų naudojama ir gerinama visa turima infrastruktūra, ypač geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transporto . Taip pat siūlyme akcentuojamas transeuropinės transporto sistemos vystymo poreikis Baltijos jūros regione, siekiant sudaryti sąlygas regiono prieinamumui ir patrauklumui bei sujungiant Baltijos jūros regioną su Europos transporto tinklu. Z. Balčyčio nuomone, Europos Komisija ir toliau turėtų atlikti nuolatinę prioritetinių projektų vykdymo priežiūrą bei skirti reikiamą finansavimą greitesniam jų įgyvendinimui. Pataisose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Baltijos šalių išskirtinė geografinė padėtis suteikia galimybes aktyviau plėtoti ryšius ir su kaimyninėmis ne ES šalimis, bei pabrėžia turizmo svarbą Baltijos regiono ekonomikai. Šiame dokumente pirmą kartą akcentuojama ES vežėjų problema prie Rusijos sienos , kurią siūloma spręsti ne atskirų valstybių narių, bet visos Bendrijos pastangomis.

Šiandien Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete buvo balsuojama dėl dujų tiekimo saugumo reglamento, kuriame numatomos priemonės ir būdai užtikrinti dujų tiekimo saugumą bei veiksmų planai, kaip įveikti galimus dujų tiekimo sutrikimus. „Šiandien balsavome už tai, kad Europos Sąjunga, įvykus dujų tiekimo sutrikimui reaguotų laiku ir solidariai. Valstybės narės privalės parengti individualius prevencinius veiksmų planus, taip pat veiksmų planai bus rengiami ir regioniniu mastu. Svarbu tai, kad Europos Parlamentas įpareigojo Europos Komisiją parengti visapusišką Bendrijos veiksmų planą, kuriame būtų numatyti galimi sutrikimo scenarijai ir pačios efektyviausios priemonės, kurios padėtų sušvelninti situaciją krizės atveju,“ – teigė Pramonės mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys europarlamentaras Zigmantas Balčytis „Dideliu pasiekimu laikau, kad komitetas pritarė mano parengtoms pataisoms apie spartesnį ir efektyvesnį, labiausiai energetiškai izoliuotų regionų integravimą į Europinę energetinę erdvę. Tai atsispindi ir šiame dokumente, kuriame didelis dėmesys skiriamas regioniniam bendradarbiavimui tarp valstybių narių. Reglamente numatytas energetinis bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir trijų Baltijos šalių, tikiuosi leis paspartinti planuojamus, tačiau šiuo metu politinės valios ir palaikymo stokojančius itin svarbius energetikos jungčių projektus,-sakė Z.Balčytis.

Vaikų išnaudojimo skandalai Lietuvoje yra signalas, kad egzistuoja didelės problemos vaikų namuose, o skundų tyrimas vyksta labai vangiai . Tai paskatino mane šį klausimą iškelti Europos Sąjungos lygmeniu ir kreiptis į Europos Komisiją. Lisabonos sutartyje taip pat yra nuostata, kuri Bendrijai suteikia mandatą veikti, kad vaikų teisės būtų pasaugotos visose pagrindinėse valstybių narių gyvenimo srityse. Mano nuomone, vaikų teisių apsaugos įgyvendinimo priežiūra turi būti vykdoma Bendrijos lygmeniu, o valstybės narės griežčiau kontroliuojamos, kaip jos užtikrina vaiko teisių apsaugą, ar tam skirtos institucijos tinkamai atlieka savo darbą. Manau, kad yra būtina sukurti sistemą, kad nukentėję vaikai galėtų anonimiškai pasiskųsti, o jų skundai būtų registruojami. Vienodų aukštų standartų įtvirtinimas ir priežiūra ES lygmeniu padėtų sparčiau spręsti šią problemą, padėtų veiksmingiau apsaugoti labiausiai pažeidžiamą visuomenės grandį - vaikus. Tikiuosi, kad Europos Komisija pritars nuomonei dėl vaikų teisių apsaugos stiprinimo Bendrijos mastu ir pateiks, kaip ketinama egzistuojančią problemą spręsti.

Kovo 15 d. Briuselis Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis užregistravo rašytinę deklaraciją dėl genetiškai modifikuotų bulvių naudojimo Europos Sąjungoje, kuria siekiama sustabdyti GMO skvarbą į ES maisto pramonę, kol nėra išsklaidytos visos abejonės dėl šių organizmų įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai. „Europos Komisijos sprendimas leisti Europos Sąjungos teritorijoje auginti ir naudoti genetiškai modifikuotas bulves gyvulių pašarams ir krakmolo gamybai yra netiesioginis genetiškai modifikuotų organizmų įtraukimas į milijonų europiečių racioną, nes egzistuoja reali grėsmė, kad genetiškai modifikuotos bulvės, susikryžminusios su įprastomis, pateks ant mūsų stalo. Šis sprendimas, mano nuomone, turėjo būti pateiktas Europos Parlamento svarstymui, o buvo priimtas nepasikonsultavus nei su ūkininkais ir vartotojais Bendrijos mastu, nei su Europos Parlamentu,“ – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Z.Balčyčio teigimu, jeigu sprendimas įteisinti genetiškai modifikuotų bulvių naudojimą nebus atšauktas, bus daug mažiau kliūčių įteisinti ir kitų genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą žemės ūkio ir maisto pramonėje. Deklaracijos tekste taip pat teigiama, jog Pasaulio Sveikatos Organizacijai turint rimtų abejonių dėl genetiškai modifikuotų bulvių poveikio žmonių sveikatai genetiškai modifikuotų produktų plėtra neturėtų vykti, kol išliks bent menkiausia abejonė dėl jų saugumo. Dokumentas įpareigoja EP Pirmininką perduoti šį rašytinį pareiškimą su vardiniu pasirašiusiųjų sąrašu valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms vyriausybėms. Europos Parlamento nariai gali naudotis rašytiniu pareiškimu norėdami pradėti arba atnaujinti diskusijas Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiu klausimu.

Praėjusią savaitę Europos parlamento pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai susitikime su Energetikos komisaru iš Vokietijos G.Oettingeriu turėjo gerą progą tiesiogiai ir betarpiškai iškelti Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos problemas. Vasario pabaigoje Komisija patvirtino 43 Europos Sąjungos energetikos infrastruktūros projektus, tačiau tarp jų nebuvo Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio dujotiekio jungties „Small Amber“ (PolLit) projekto. Nutiesus „Mažąjį gintarą“, būtų galima diversifikuoti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dujų tiekimą, prijungti jas prie Europos Sąjungos infrastruktūros ir taip ženkliai padidinti regiono energetinį saugumą, Komisaras G.Oettingeris pažadėjo pasidomėti minėto projekto būkle ir mane informuoti. Taip pat Komisarui iš Vokietijos iškėliau problemą sumažinti priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo – Rusijos., kad Lietuva yra priversta net iki 30 proc. daugiau nei kitos ES šalys permokėti už dujas. Oettingeris pripažino, kad tai yra problema ir ji bus išspręsta, kada į Maskvą važiuos derėtis Bendrija, o ne pavienės šalys. Tokia komisaro pozicija rodo, kad nepaisant to, jog Vokietija pati linkusi dvišaliai spręsti energetikos klausimus, Oettingeris pasisako už bendros ES energetikos politikos įgyvendinimą. Žinoma, kad tokia pozicija yra ypač palanki mažoms ES šalims, kurios neturi didelių svertų apginti savo energetinius interesus prieš Rusiją.

Šiandien Europos Parlamento Strasbūro sesijoje balsuojama dėl paramos darbo netukusiems žmonėms Lietuvoje ir Vokietijoje. Iš Lietuvos pagalbos buvo kreiptasi dėl atleidimų iš AB „Snaigė“ ir susijusių įmonių bei 128 statybų sektoriaus įmonių. Tačiau vien džiugiai sutikti šią žinią neleidžia viena aplinkybė. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas savo oficialiame rašte stebisi, kodėl Lietuva paprašė taip nedaug… Dokumente Lietuvos ekonominė ir socialinės apsaugos situacija vertinama kaip labai sudėtinga ir, esant tokioms aplinkybėmis, vertinama, kad parama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos (EGF) padarinių fondo yra cituoju - „kukli“. Dokumente pateikiami Danijos (Nokia gamyklos uždarymas) ir Švedija (Volvo gamyklos perkėlimas) pavyzdžiai, kada buvo prašoma ir suteikiama daug kartų didesnė parama. Juolab, kad Europos Komisija nurodo, kad EGF fondo 2009 m. biudžete dar buvo likę nepanaudotų lėšų. Dokumente taip pat teigiama, kad Lietuva galėjo prašyti pagalbos ir iš Europos Socialinio fondo, nes daugelis ekonomikos sektorių yra labai nukentėję ir žmonėms gresia skurdas. Tai yra labai aiškus signalas, apie neparuoštus Lietuvos Vyriausybės „namų darbus“, kada dėl valdžios aplaidumo arba neišmanymo nukenčia Lietuvos žmonės, negalėdami sunkiu valstybei momentu pretenduoti į pagalbą iš Europos Sąjungos.