Šiandien Europos Parlamento Strasbūro sesijoje balsuojama dėl paramos darbo netukusiems žmonėms Lietuvoje ir Vokietijoje. Iš Lietuvos pagalbos buvo kreiptasi dėl atleidimų iš AB „Snaigė“ ir susijusių įmonių bei 128 statybų sektoriaus įmonių. Tačiau vien džiugiai sutikti šią žinią neleidžia viena aplinkybė. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas savo oficialiame rašte stebisi, kodėl Lietuva paprašė taip nedaug… Dokumente Lietuvos ekonominė ir socialinės apsaugos situacija vertinama kaip labai sudėtinga ir, esant tokioms aplinkybėmis, vertinama, kad parama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos (EGF) padarinių fondo yra cituoju - „kukli“. Dokumente pateikiami Danijos (Nokia gamyklos uždarymas) ir Švedija (Volvo gamyklos perkėlimas) pavyzdžiai, kada buvo prašoma ir suteikiama daug kartų didesnė parama. Juolab, kad Europos Komisija nurodo, kad EGF fondo 2009 m. biudžete dar buvo likę nepanaudotų lėšų. Dokumente taip pat teigiama, kad Lietuva galėjo prašyti pagalbos ir iš Europos Socialinio fondo, nes daugelis ekonomikos sektorių yra labai nukentėję ir žmonėms gresia skurdas. Tai yra labai aiškus signalas, apie neparuoštus Lietuvos Vyriausybės „namų darbus“, kada dėl valdžios aplaidumo arba neišmanymo nukenčia Lietuvos žmonės, negalėdami sunkiu valstybei momentu pretenduoti į pagalbą iš Europos Sąjungos.