Kovo 15 d. Briuselis Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis užregistravo rašytinę deklaraciją dėl genetiškai modifikuotų bulvių naudojimo Europos Sąjungoje, kuria siekiama sustabdyti GMO skvarbą į ES maisto pramonę, kol nėra išsklaidytos visos abejonės dėl šių organizmų įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai. „Europos Komisijos sprendimas leisti Europos Sąjungos teritorijoje auginti ir naudoti genetiškai modifikuotas bulves gyvulių pašarams ir krakmolo gamybai yra netiesioginis genetiškai modifikuotų organizmų įtraukimas į milijonų europiečių racioną, nes egzistuoja reali grėsmė, kad genetiškai modifikuotos bulvės, susikryžminusios su įprastomis, pateks ant mūsų stalo. Šis sprendimas, mano nuomone, turėjo būti pateiktas Europos Parlamento svarstymui, o buvo priimtas nepasikonsultavus nei su ūkininkais ir vartotojais Bendrijos mastu, nei su Europos Parlamentu,“ – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Z.Balčyčio teigimu, jeigu sprendimas įteisinti genetiškai modifikuotų bulvių naudojimą nebus atšauktas, bus daug mažiau kliūčių įteisinti ir kitų genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą žemės ūkio ir maisto pramonėje. Deklaracijos tekste taip pat teigiama, jog Pasaulio Sveikatos Organizacijai turint rimtų abejonių dėl genetiškai modifikuotų bulvių poveikio žmonių sveikatai genetiškai modifikuotų produktų plėtra neturėtų vykti, kol išliks bent menkiausia abejonė dėl jų saugumo. Dokumentas įpareigoja EP Pirmininką perduoti šį rašytinį pareiškimą su vardiniu pasirašiusiųjų sąrašu valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms vyriausybėms. Europos Parlamento nariai gali naudotis rašytiniu pareiškimu norėdami pradėti arba atnaujinti diskusijas Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiu klausimu.

Praėjusią savaitę Europos parlamento pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariai susitikime su Energetikos komisaru iš Vokietijos G.Oettingeriu turėjo gerą progą tiesiogiai ir betarpiškai iškelti Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos problemas. Vasario pabaigoje Komisija patvirtino 43 Europos Sąjungos energetikos infrastruktūros projektus, tačiau tarp jų nebuvo Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio dujotiekio jungties „Small Amber“ (PolLit) projekto. Nutiesus „Mažąjį gintarą“, būtų galima diversifikuoti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dujų tiekimą, prijungti jas prie Europos Sąjungos infrastruktūros ir taip ženkliai padidinti regiono energetinį saugumą, Komisaras G.Oettingeris pažadėjo pasidomėti minėto projekto būkle ir mane informuoti. Taip pat Komisarui iš Vokietijos iškėliau problemą sumažinti priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo – Rusijos., kad Lietuva yra priversta net iki 30 proc. daugiau nei kitos ES šalys permokėti už dujas. Oettingeris pripažino, kad tai yra problema ir ji bus išspręsta, kada į Maskvą važiuos derėtis Bendrija, o ne pavienės šalys. Tokia komisaro pozicija rodo, kad nepaisant to, jog Vokietija pati linkusi dvišaliai spręsti energetikos klausimus, Oettingeris pasisako už bendros ES energetikos politikos įgyvendinimą. Žinoma, kad tokia pozicija yra ypač palanki mažoms ES šalims, kurios neturi didelių svertų apginti savo energetinius interesus prieš Rusiją.