Vakar, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos posėdyje buvo daug dėmesio skiriama Graikijos finansų padėčiai aptarti. Frakcijos pirmininkas Martinas Šulcas pasisakė, kad Graikijai būtina suteikti pagalbą, o paskola su 6 proc. metinėmis palūkanomis šiai valstybei yra per didelė našta. Čia išsiskyrė mūsų su pirmininku nuomonės. Aš diskusijoje iškėliau, kad sudėtingoje situacijoje yra ne vien Graikija, bet ir kitos ES valstybės , tarp jų žinoma Lietuva ir Latvija. Ir mes, sukandę dantis“, skolinamės daug didesnėmis palūkanomis. Taigi, ES neturėtų diferencijuoti Euro zonos ir ne Euro zonos valstybių, o teikti paramą tolygiai visoms narėms priklausomai nuo to, kaip nukentėję nuo krizės jos yra. Graikijos atvejis iškėlė ir kitą uždavinį Bendrijai - t.y. sukurti valstybių narių finansų kontrolės mechanizmą, kad tokie atvejai kaip Graikijos nepasikartotų. Taip pat plenarinėje sesijoje turėjau progos iškelti ir kitą, ne mažesnio masto nei situacija Graikijoje problemą. Kai kuriose Europos valstybėse labai sparčiai augantis nedarbas jau pasiekė kritinę ribą. Tuo tarpu oficialusis Briuselis tų valstybių vyriausybėms žarsto viešas pagyras apie gerą ekonominės krizės valdymą. Dėl tokių pasisakymų tų šalių žmonės jau nebesupranta, kokios-skurdo mažinimo ar skurdo didinimo - politikos šalininkė yra ES. Todėl, mano nuomone, Europa turėtų, griežčiau kontroliuoti ir vertinti valstybių narių krizės įveikimo veiksmus. Tikiuosi, kad artėjančiame didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime bus priimti konkretūs sprendimai, kaip turi būti kovojama su nedarbu, antraip tvaraus ekonomikos atsigavimo negalime tikėtis. Taip pat esu įsitikinęs, kad didžiausias dėmesys ateinančių metų ES biudžete turėtų tekti darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui. Šis uždavinys galėtų būti sprendžiamas per verslo sąlygų gerinimą ir pagalbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra pagrindinis ES darbdavys.