Europos Parlamento Strasbūro sesijoje, svarstant 2007-2013 m. ES daugiametę ES finansinę perspektyvą, europarlamentaras Zigmantas Balčytis akcentavo, kad Europos Sąjungos finansų planavime trūksta lankstumo, o biudžetinius prioritetus būtina peržiūrėti. „Jei norime, kad Europos Sąjunga galėtų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir veiksmingiau reaguoti į neatidėliotinus ir nenumatytus įvykius, reikalingas didesnis biudžetinis lankstumas,“ – sesijose kalbėjo Z.Balčytis. Jo teigimu, būsimojoje ES daugiametėje perspektyvoje turi būti peržiūrėti biudžeto prioritetai ir numatyta pakankamai biudžeto išteklių ilgalaikėms investicijoms remtis, kurios yra būtina ekonomikos atsigavimo ir augimo sąlyga.

Lenkijos PGNiG ir Rusijos dujų monopolininkas “Gazprom” pasirašė susitarimą dėl dujų tiekimo per Lenkiją į Europą padidinimo bei pratęsė dujų tranzito vamzdynu “Jamalas-Europa“ sutarties galiojimą iki 2045 metų. Šis mūsų kaimynų žingsnis, deja tenka pripažinti, nerodo progreso Europos Sąjungoje su energetinių resursų tiekėjais iš trečiųjų šalių kalbėti vienu balsu. Žinoma, kaltinti lenkų už dvišališkumą reikia atsargiai, nes, kaip žinome, tiek Vokietija, Prancūzija, Italija ir daugelis kitų šalių yra susisaistę su dvišalėmis sutartimis su Rusijos monopolininku „Gazprom“. Tačiau vis tik politiškai iš savo kaimynų norėtume tikėtis progreso, kitokio energetinių klausimų sprendimo, apie kurį kalbama rengiant naujus energetikos reglamentus ir strategijas. Europos Komisija šioje situacijoje neliko nuošalyje. Konkurencijos įstatymų vykdymą prižiūrinčios Europos Komisijos atstovas Josephas Hennonas pareiškė, kad toks dujotiekio valdymas (96 proc. akcijų priklauso Rusijos ir Lenkijos dujų monopolininkams) kelia nerimą. Tai, kad mes liekame nuošalyje ir šį vamzdyną didele dalimi valdo “Gazprom”, mūsų padėties energetinio saugumo kontekste nepagerins. Tokie dvišaliai susitarimai tarp atskirų ES valstybių ir išorinio dujų tiekimo monopolininko ne tik pažeidžia esminius “kalbėjimo vienu balsu” ir Sąjungos energetinio solidarumo pagrindus, bet ir dar labiau padidina visos Bendrijos priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo. Lietuvai būtina dėti pastangas kaip galima greičiau savo dujų vamzdyną prijungti prie Lenkijos dujų infrastruktūros. Tokie susitarimai, kurie tiesiogiai liečia visų ES narių energetinius interesus, turėtų būti sudaromi Sąjungos vardu, kas leistų pagerinti ne tik tiekimo saugumą, bet ir užtikrinti dujų pirkimą konkurencingomis ir vienodomis kainomis.