Vakar, balandžio 27 d., Biudžeto kontrolės komitete EP, vyko klausymai apie „Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, kuriuose dalyvavo Europos Komisijos Tarybos, Europos ir Audito Rūmų atstovai. Klausymu metu buvo išsakyta daug kritikos Europos Komisijai dėl bendrųjų mokslinių tyrimų programų (BMTP) įgyvendinimo. Tiek kalbėjusieji parlamento nariai, tiek ir ekspertai sutarė dėl vieno, kad būtina supaprastinti tiek pačią paramos gavimo procedūrą, tiek ir taisykles, kuriomis naudojasi paramos gavėjai, bei siekti, kad būtų suvienodinta buhalterinė apskaita, nes šiuo metu valstybės narės naudoja skirtingas apskaitos formas. Ekspertai pabrėžė, kad BMTP įgyvendinimo priežiūra labai svarbi, nes būtina laiku pastebėti paramos gavimo procedūroje atsirandančias klaidas ir jas ištaisyti, užkirsti kelią galimiems sukčiavimo atvejams, parengti paramos naudojimo gaires ir jas pristatyti visiems paramos gavėjams. Aš klausimuose iškėliau problemą, kurią išgirdau iš Lietuvos mokslininkų. Šiuo metu vyrauja tokia praktika, kad daugiausia paramos sulaukia „senosios“ ES narės, o naujokės lieka nuošaly dėl esą nepakankamos techninės materialinės bazės ar kitų dažnai subjektyvių priežasčių. Mano nuomone, šioje vietoje būtina siekti balanso, nes ES turi siekti inovatyvumo mokslinių tyrimų srityje visoje Bendrijoje, neišskiriant labiau ar mažiau remiamų regionų. Taip pat, žinių vystymo regionuose programoje numatyta paramos suma (126 mln. Lt) turėtų būti didesnė. Tiesa, šiuo metu pirmininkaujanti Ispanija vienu iš veiklos prioritetų yra nusistačiusi BMTP supaprastinimą. Dalyvavusi klausimuose EK atstovė taip pat informavo, kad jau ėmėsi veiksmų supaprastinti BMTP pramos gavimo procedūrą: sumažino sertifikatų skaičių (teikiant paraiškas), sukūrė bendrą registravimo sistemą. Be to, Europos Komisija kitą ketvirtadienį turi paskelbti Komunikatą dėl taisyklių supaprastinimo. Todėl tam tikri teigiami pokyčiai vis tik vyksta, problemos sprendžiamos ir , tikėkimės, juos realiai pajus mokslininkai.

Balandžio 27 d. Briuselis, Lietuvos socialdemokratai Europos Parlamente Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Balčytis ir Justas Vincas Paleckis inicijuoja rašytinę deklaraciją dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Prie iniciatyvos pirmieji taip pat prisijungė buvęs Lenkijos Transporto ministras Boguslaw Liberadzki ir buvęs Latvijos ministras pirmininkas Ivars Godmanis. Europarlamentarų iš Lietuvos bendrai parengtame dokumente Europos Komisija raginama imtis aktyvaus vaidmens bendradarbiaujant su geležinkelio jungties tarp Varšuvos ir Helsinkio projektą įgyvendinančių šalių vyriausybėmis, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. „Pastarųjų dienų įvykiai, kada dėl Islandijos vulkano sutriko visos Europos susisiekimas oru ir Baltijos šalių gyventojai neturėdami alternatyvaus transporto buvo atskirti nuo likusios Europos dalies, rodo būtinumą ES lygiu dar kartą pabrėžti mūsų regiono izoliaciją ne tik energetikoje, bet ir transporto srityje,“ – sako europarlamentaras, Transporto ir turizmo komiteto narys Zigmantas Balčytis. LSDP atstovų Europos Parlamente inicijuojamoje deklaracijoje Europos Komisija raginama imtis visų būtinų priemonių, kad projektas išliktų prioritetinis ir jam būtų užtikrintas reikiamas finansavimas, nes Baltijos šalys stipriai nukentėjo nuo ekonominės krizės ir be ES pagalbos negalėtų įvykdyti prisiimamų įsipareigojimų. Dokumente akcentuojama ir tai, kad „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas leistų užtikrinti efektyvų žmonių ir krovinių judėjimą tarp šio regiono ir likusios Europos dalies bei padėtų regionui vystyti perspektyvų turizmo sektorių. Rašytinį pareiškimą gali inicijuoti ne daugiau kaip penki Europos parlamento nariai. Deklaracija turi būti išversta į visas oficialias ES kalbas ir vėliau teikiama pasirašyti kitiems europarlamentarams. Kad dokumentas įsigaliotų per tris mėnesius reikia surinkti daugiau nei pusę iš 736 Europos Parlamento narių parašų. Europos Parlamento nariai gali naudotis rašytiniu pareiškimu arba deklaracija norėdami pradėti arba atnaujinti diskusijas Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiu klausimu.

Balandžio 19 d. Europos Parlamente oficialiai pradėti rinkti parašai palaikyti Europos Parlamentaro iš Lietuvos Zigmanto Balčyčio rašytinę deklaraciją dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo Europos Sąjungoje. Jeigu per tris mėnesius pavyks surinkti daugiau nei pusės iš 736 EP narių parašus, prie GMO klausimo turės iš naujo grįžti Europos Komisija. „Skirtingų Europos Sąjungos šalių narių visuomenės yra vieningai „prieš“ GMO naudojimą, tačiau Europos Komisija vis tiek įteisinimo šių kontraversiškų organizmų naudojimą. Europos Parlamente vyraujanti nuostata taip pat yra nepalanki GMO, todėl tikiuosi, kad reikiamą parašų kiekį surinksime, - sako Europos Parlamentaras Z.Balčytis. Deklaracijoje teigiama, jog Pasaulio Sveikatos Organizacijai turint rimtų abejonių dėl genetiškai modifikuotų bulvių poveikio žmonių sveikatai, GM produktų plėtra neturėtų vykti, kol šios abejonės nėra visiškai išsklaidytos. Parlamentaras dar prieš mėnesį užregistravo deklaraciją dėl GMO naudojimo, tačiau tik šią savaitę dokumentas gali būti pradėtas teikti pasirašyti kolegoms europarlamentarams, nes iki šiol jo tekstas buvo verčiamas į visas oficialias ES kalbas. Šią savaitę aktyviai rinkti parašus Europos Parlamente sutrukdė Islandijos vulkano padariniai, todėl aktyviai raginti kolegas europarlamentarus palaikyti deklaraciją ketinama pradėti kitą savaitę. Europos Parlamento nariai gali naudotis rašytiniu pareiškimu norėdami pradėti arba atnaujinti diskusijas Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiu klausimu.

Sutrikęs oro susisiekimas Europoje dar kartą parodo, kaip svarbu Lietuvai turėti geležinkelio jungtį su Vakarų Europa. “Tai, kad geležinkelis – ne tik ekonomika, jau sakiau ne kartą. Pastarųjų dienų įvykiai tik dar labiau paryškina, kad be “Rail Balticos” Lietuva yra atskirta nuo Europos. Prancūzijoje oro uostuose įkalinti vokiečiai namo gali grįšti traukiniais, kaip ir dauguma kitų vakarų Europos gyventojų. Keleiviai iš Lietuvos tokios galimybė neturi. Ir net nusileidę kaimyninės Varšuvos oro uoste, penkis šimtus kilometrų iki Lietuvos sostinės autobusų turėtų važiuoti 10 valandų. Moderniu traukiniu, jei būtų „europinė vėžė“, kelionė užtruktų vos kelias valandas,“ – sako Europos parlamento narys Zigmantas Balčytis. Europos parlamento narys Z.Balčytis Europos Parlamento Transporto komiteto posėdžiuose ne kartą kėlė “Rail Balticos” klausimą. Tuo tarpu Lietuvoje “Rail Balticos” reikalingumu ne kartą buvo abejota.

Vakar, balandžio 7 d. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE) buvo balsuojama dėl jungtinės Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programa BONUS-169. Mano nuomone Lietuvos viešojoje erdvėje nepakankamai dėmesio skiriama tiek šiai programai, tiek apskritai Baltijos jūros šalių bendriems reikalams, todėl jaučiu poreikį plačiau ją pristatyti. Iniciatyva BONUS-169 siekia įtraukti visas 8 Baltijos jūros regiono valstybes (Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija Švedija ir Vokietija), sukuriant bendrą mokslinių tyrimų erdvę ir taip paskatinant darnų viso regiono vystymąsi. Rusijos Federacijos mokslininkams taip pat bus sudaryta galimybė prisijungti prie regionui svarbių projektų. Tikimasi, kad programas paskatins bendradarbiauti šalių mokslo bendruomenės ir mokslo politikos formuotojus, kad būtų koordinuojami tarpusavio veiksmai bendradarbiavimo sprendžiant bendras Europos problemas ir prisidedama prie Europos mokslinių tyrimų erdvės formavimo. BONUS-169 tiesiogiai susijusi ir su Baltijos jūros strategija, nes padės pastarajai vystytis, pasinaudojant bendru mokslinių tyrimų įdirbiu. Šios regioninės problemos siekia, kad moksliniai tyrimai vykstantys aplink Baltijos jūra būtų koordinuojami, o ne daromi padrikai, nes tai nesprendžia didžiausių, visam regionui aktualių, problemų. Programa numato ir finansinę mokslinių tyrimų finansavimo bazę. Tai ypač aktualu šalims, kurių pačių galimybės finansuoti mokslinius tyrimus yra menkos. Skaičiuojama,kad bendras biudžetas programos projektams įgyvendinti sudarys 100 mln. Eurų iš kurių pusę sumos skirs Europos Sąjunga. Mano nuomone, ši programa, kaip ir Baltijos jūros strategija, yra naudinga ir Lietuvos mokslo bendruomenei, kuriai atsiveria galimybės įgyvendinti savo sumanymus, ir apskritai visuomenei integruotis ekonomiškai ir kultūriškai į Baltijos jūros regiono šalių terpę. Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už šios programos administravimą, turėtų sudaryti galimybes mūsų mokslininkams aktyviai dalyvauti kuriant BONUS-169 mokslinius tyrimų programą bei projektų įgyvendinime.

Vakar, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos posėdyje buvo daug dėmesio skiriama Graikijos finansų padėčiai aptarti. Frakcijos pirmininkas Martinas Šulcas pasisakė, kad Graikijai būtina suteikti pagalbą, o paskola su 6 proc. metinėmis palūkanomis šiai valstybei yra per didelė našta. Čia išsiskyrė mūsų su pirmininku nuomonės. Aš diskusijoje iškėliau, kad sudėtingoje situacijoje yra ne vien Graikija, bet ir kitos ES valstybės , tarp jų žinoma Lietuva ir Latvija. Ir mes, sukandę dantis“, skolinamės daug didesnėmis palūkanomis. Taigi, ES neturėtų diferencijuoti Euro zonos ir ne Euro zonos valstybių, o teikti paramą tolygiai visoms narėms priklausomai nuo to, kaip nukentėję nuo krizės jos yra. Graikijos atvejis iškėlė ir kitą uždavinį Bendrijai - t.y. sukurti valstybių narių finansų kontrolės mechanizmą, kad tokie atvejai kaip Graikijos nepasikartotų. Taip pat plenarinėje sesijoje turėjau progos iškelti ir kitą, ne mažesnio masto nei situacija Graikijoje problemą. Kai kuriose Europos valstybėse labai sparčiai augantis nedarbas jau pasiekė kritinę ribą. Tuo tarpu oficialusis Briuselis tų valstybių vyriausybėms žarsto viešas pagyras apie gerą ekonominės krizės valdymą. Dėl tokių pasisakymų tų šalių žmonės jau nebesupranta, kokios-skurdo mažinimo ar skurdo didinimo - politikos šalininkė yra ES. Todėl, mano nuomone, Europa turėtų, griežčiau kontroliuoti ir vertinti valstybių narių krizės įveikimo veiksmus. Tikiuosi, kad artėjančiame didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime bus priimti konkretūs sprendimai, kaip turi būti kovojama su nedarbu, antraip tvaraus ekonomikos atsigavimo negalime tikėtis. Taip pat esu įsitikinęs, kad didžiausias dėmesys ateinančių metų ES biudžete turėtų tekti darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui. Šis uždavinys galėtų būti sprendžiamas per verslo sąlygų gerinimą ir pagalbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra pagrindinis ES darbdavys.

Kovo 23 d. Briuselis, šiandien Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitete, buvo balsuojama dėl EP nuomonės projekto dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir makroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje. Šešėliniu S-D politinės frakcijos pranešėju nuomonės projektui buvo Europos parlamentaras iš Lietuvos Zigmantas Balčytis. „Džiaugiuosi kad nuomonės rengėjas atsižvelgė ir palaikė mano pateiktus pasiūlymus. Tai reiškia, kad jeigu dokumentui , kurį rengs regioninės plėtros komitetas, bus pritarta EP plenarinėje sesijoje, Baltijos regionas galės tikėtis daugiau ES institucijų dėmesio ir pagalbos įgyvendinant svarbius regioninius turizmo, aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros projektus, kaip „Rail Baltica“ ir kt. ,“- sako Zigmantas Balčytis. Z.Balčyčio pataisose siūloma įtraukti visas pakrančių valstybes į veiklą, susijusią su efektyvaus, sąveikiojo visos Europos transporto sektoriaus plėtra, kurioje būtų naudojama ir gerinama visa turima infrastruktūra, ypač geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transporto . Taip pat siūlyme akcentuojamas transeuropinės transporto sistemos vystymo poreikis Baltijos jūros regione, siekiant sudaryti sąlygas regiono prieinamumui ir patrauklumui bei sujungiant Baltijos jūros regioną su Europos transporto tinklu. Z. Balčyčio nuomone, Europos Komisija ir toliau turėtų atlikti nuolatinę prioritetinių projektų vykdymo priežiūrą bei skirti reikiamą finansavimą greitesniam jų įgyvendinimui. Pataisose taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Baltijos šalių išskirtinė geografinė padėtis suteikia galimybes aktyviau plėtoti ryšius ir su kaimyninėmis ne ES šalimis, bei pabrėžia turizmo svarbą Baltijos regiono ekonomikai. Šiame dokumente pirmą kartą akcentuojama ES vežėjų problema prie Rusijos sienos , kurią siūloma spręsti ne atskirų valstybių narių, bet visos Bendrijos pastangomis.

Šiandien Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete buvo balsuojama dėl dujų tiekimo saugumo reglamento, kuriame numatomos priemonės ir būdai užtikrinti dujų tiekimo saugumą bei veiksmų planai, kaip įveikti galimus dujų tiekimo sutrikimus. „Šiandien balsavome už tai, kad Europos Sąjunga, įvykus dujų tiekimo sutrikimui reaguotų laiku ir solidariai. Valstybės narės privalės parengti individualius prevencinius veiksmų planus, taip pat veiksmų planai bus rengiami ir regioniniu mastu. Svarbu tai, kad Europos Parlamentas įpareigojo Europos Komisiją parengti visapusišką Bendrijos veiksmų planą, kuriame būtų numatyti galimi sutrikimo scenarijai ir pačios efektyviausios priemonės, kurios padėtų sušvelninti situaciją krizės atveju,“ – teigė Pramonės mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys europarlamentaras Zigmantas Balčytis „Dideliu pasiekimu laikau, kad komitetas pritarė mano parengtoms pataisoms apie spartesnį ir efektyvesnį, labiausiai energetiškai izoliuotų regionų integravimą į Europinę energetinę erdvę. Tai atsispindi ir šiame dokumente, kuriame didelis dėmesys skiriamas regioniniam bendradarbiavimui tarp valstybių narių. Reglamente numatytas energetinis bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir trijų Baltijos šalių, tikiuosi leis paspartinti planuojamus, tačiau šiuo metu politinės valios ir palaikymo stokojančius itin svarbius energetikos jungčių projektus,-sakė Z.Balčytis.

Vaikų išnaudojimo skandalai Lietuvoje yra signalas, kad egzistuoja didelės problemos vaikų namuose, o skundų tyrimas vyksta labai vangiai . Tai paskatino mane šį klausimą iškelti Europos Sąjungos lygmeniu ir kreiptis į Europos Komisiją. Lisabonos sutartyje taip pat yra nuostata, kuri Bendrijai suteikia mandatą veikti, kad vaikų teisės būtų pasaugotos visose pagrindinėse valstybių narių gyvenimo srityse. Mano nuomone, vaikų teisių apsaugos įgyvendinimo priežiūra turi būti vykdoma Bendrijos lygmeniu, o valstybės narės griežčiau kontroliuojamos, kaip jos užtikrina vaiko teisių apsaugą, ar tam skirtos institucijos tinkamai atlieka savo darbą. Manau, kad yra būtina sukurti sistemą, kad nukentėję vaikai galėtų anonimiškai pasiskųsti, o jų skundai būtų registruojami. Vienodų aukštų standartų įtvirtinimas ir priežiūra ES lygmeniu padėtų sparčiau spręsti šią problemą, padėtų veiksmingiau apsaugoti labiausiai pažeidžiamą visuomenės grandį - vaikus. Tikiuosi, kad Europos Komisija pritars nuomonei dėl vaikų teisių apsaugos stiprinimo Bendrijos mastu ir pateiks, kaip ketinama egzistuojančią problemą spręsti.

Kovo 15 d. Briuselis Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis užregistravo rašytinę deklaraciją dėl genetiškai modifikuotų bulvių naudojimo Europos Sąjungoje, kuria siekiama sustabdyti GMO skvarbą į ES maisto pramonę, kol nėra išsklaidytos visos abejonės dėl šių organizmų įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai. „Europos Komisijos sprendimas leisti Europos Sąjungos teritorijoje auginti ir naudoti genetiškai modifikuotas bulves gyvulių pašarams ir krakmolo gamybai yra netiesioginis genetiškai modifikuotų organizmų įtraukimas į milijonų europiečių racioną, nes egzistuoja reali grėsmė, kad genetiškai modifikuotos bulvės, susikryžminusios su įprastomis, pateks ant mūsų stalo. Šis sprendimas, mano nuomone, turėjo būti pateiktas Europos Parlamento svarstymui, o buvo priimtas nepasikonsultavus nei su ūkininkais ir vartotojais Bendrijos mastu, nei su Europos Parlamentu,“ – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Z.Balčyčio teigimu, jeigu sprendimas įteisinti genetiškai modifikuotų bulvių naudojimą nebus atšauktas, bus daug mažiau kliūčių įteisinti ir kitų genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą žemės ūkio ir maisto pramonėje. Deklaracijos tekste taip pat teigiama, jog Pasaulio Sveikatos Organizacijai turint rimtų abejonių dėl genetiškai modifikuotų bulvių poveikio žmonių sveikatai genetiškai modifikuotų produktų plėtra neturėtų vykti, kol išliks bent menkiausia abejonė dėl jų saugumo. Dokumentas įpareigoja EP Pirmininką perduoti šį rašytinį pareiškimą su vardiniu pasirašiusiųjų sąrašu valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms vyriausybėms. Europos Parlamento nariai gali naudotis rašytiniu pareiškimu norėdami pradėti arba atnaujinti diskusijas Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiu klausimu.